Alytaus Birutės ulonų bataliono 30 karių būrys, ruošdamasis nuo kitų metų pradžios pusmetį budėti Europos sąjungos (ES) Šiaurės šalių kovinėje grupėje (angl. „NordicBattlegroup“, NBG), dalyvavo kurse „Artima asmens apsauga“, kurį vedė instruktoriai iš Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP). Pratybos vyko Ulonų batalione bei generolo S. Žukausko poligone Pabradėje. Ši kursas – tai sudedamoji kovinio rengimo ciklo dalis, besiruošiant budėjimui sekančiais metais.
Visoje mokymų eigoje buvo koncentruojamasi ir gilinamasi į labai svarbaus asmens (angl. very important person, VIP) palydos, jo apsaugos patalpose ar atviroje vietovėje ypatumus, treniruojami veiksmai kritinių situacijų atveju.
Pratybos buvo kelių etapų. Pirmajame kariai išklausė teorines žinias bei treniravosi bataliono mokomajame lauke, naudodami ratinę techniką bei imitacinius šaudmenis. Tai buvo įžanga į antrąją etapą, vykusį Pabradės poligone. Visi veiksmai kritiniais atvejais, vykdyti ankstesniame etape, šioje dalyje buvo atliekami naudojant kovinius šaudmenis. Pradžioje – be technikos, judant tik pėsčiomis, vėliau – jau naudojant visureigius HMMWV ir visą turimą VIP palydos ugnies galią. Ir nors būrio sudėtyje yra patyrusių, daugiau kaip po keletą kartų taikos rėmimo operacijose dalyvavusių karių, instruktorių perteiktos žinios visiems paliko gilų įspūdį ir neabejotinai davė daug naudos.
Šaudymas individualiai ar skyriaus sudėtyje pasisukant iš šono, iš už nugaros, ir pan., reikalavo ypatingos ginklo kontrolės ir pasitikėjimo šalia esančias draugais. Džiugu, kad kariai išlaikė šį mini egzaminą. Specialiųjų operacijų kariai pagyrė ulonus, pabrėždami, kad jų pasirengimo lygis yra tikrai aukštesnis už vidutinį kariuomenės lygmenyje, o tokie žodžiai iš šių profesionalų lūpų – pats geriausias, koks begali būti, darbo ir triūso įvertinimas.
Trečiasis, baigiamasis, pratybų etapas vyko Birutės ulonų batalione. Šioje mokymų dalyje buvo siekiama patikrinti karių įsisavintas žinias ankstesniuose etapuose, skiriant jiems savarankišką užduotį. Legenda bylojo, kad padalinys gavo užduotį pasitikti VIP asmenį nurodytoje vietoje ir lydėti jį į keletą susitikimų. Iš padalinio buvo reikalaujama suplanuoti šios užduoties vykdymą ir ją atlikti. Kaip ir reikėjo tikėtis, įvairių incidentų, nenumatytų situacijų užduoties vykdymo metu netrūko. Aidėjo sprogimai, tratėjo ginklai, tačiau VIP asmuo, sveikas ir nesužeistas, sėkmingai buvo evakuotas į saugią vietą.
Darnūs ir profesionalūs karių veiksmai sąlygojo ir teigiamą šios užduoties atlikimo įvertinimą. Reziumuodami pratybas SOP atstovai pasidžiaugė ulonų parodytais ulonų gebėjimais ir noru tobulėti bei palinkėjo sėkmės kitų metų budėjime. NBG būrio kariai budėjimui rengsis iki kitų metų pradžios. Grupės vienetai treniruosis pagal ES poreikius. Viso kovinės grupės pasirengimas budėjimui bus įvertintas per šių metų rudenį Švedijoje vyksiančius vertinamuosius mokymus. Nacionalinis vertinimas vyks spalį Lietuvoje vyksiančių pratybų metu.
Planuojama, kad Švedijos vadovaujamą NBG-15 sudarys apie 2,4 tūkst. karių iš septynių ES šalių – Airijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos. Iš viso ES Šiaurės šalių kovinėje grupėje kitais metais budės apie 50 Lietuvos karių.
Lietuvos į šią kovinę grupę skiriamų karių didžioji dalis bus iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono. Jie sudarys ES kovinės grupės pajėgų apsaugos būrį. Pavieniai Lietuvos kariai taip pat budės NBG-15 pajėgų štabe, karo policijos, remonto ir medicinos būriuose, nacionaliniame paramos elemente.
Operacinis ES Šiaurės šalių kovinės grupės štabas yra dislokuotas ir veiks Prancūzijoje, Pajėgų štabas – Švedijoje. Nusprendus ES kovinę grupę panaudoti krizės rajone, ji būtų pasirengusi vykdyti humanitarinės pagalbos, gelbėjimo, taikos palaikymo ir krizių valdymo operacijas, nuginklavimą, teikti paramą trečiosioms šalims kovojant su terorizmu, kt. užduotis. Į operacijos rajoną grupės kariai iš savo dislokacijos vietų būtų pasirengę išvykti per 5-10 dienų ir operacijoje išsilaikyti – nuo 30 iki 120 dienų.
ES kovinės grupės yra daugianacionalinės ES greitojo reagavimo pajėgos, kurios yra pasirengusios greitai reaguoti į kylančias krizes. Panašiai kaip ir NATO greitojo reagavimo pajėgas, ES kovines grupes sudaro kariniai vienetai, kuriuos po pusmetį budėti pajėgose rotuodamos skiria šalys narės.
Vyr. srž. Romas Albaitis,
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono S-5 skyriaus civilių ir karių bendradarbiavimo specialistas