Alytaus miesto savivaldybėje apsilankiusi aplinkos viceministrė Daiva Matonienė ir daugiabučių renovaciją koordinuojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) vadovas Valius Serbenta tvirtino, kad Dzūkijos regionas savo užmojais ir užsidegimu renovuoti daugiabučius gali būti prilygintas šalies sostinei. Dėl didelio noro atnaujinti savo daugiabučius gyventojus giria ir Alytaus miesto meras, džiaugdamasis, kad, kalbantis su miesto gyventojais, vis rečiau tenka susidurti su nepagrįstais mitais, jog renovacija iš viso neefektyvi ar ekonomiškai nenaudinga.
Kritikuoja tol, kol nepabando
Absoliuti dauguma renovuotų Alytaus daugiabučių gyventojų nesigaili dėl renovacijos ir pripažįsta, kad ji ne tik leidžia komfortiškai gyventi gerokai šiltesniuose namuose ‒ atlikti renovacijos darbai pakelia dar sovietiniais laikais statytų butų rinkos kainą, o į juos investuotos lėšos gana greitai atsiperka gaunant gerokai mažesnes sąskaitas už šildymą.
Deja, skylėtuose, vėjo perpučiamuose ankstesnės statybos daugiabučiuose tebegyvenantys žmonės dažnai vadovaujasi ne žiniomis iš pirmų lūpų, o neaišku kieno ir dėl kokių priežasčių skleidžiamais gandais apie tai, kad renovacija neatsiperka, o už investicijas į remontą esą gyventojams tenka atiduoti paskutinius centus.
Tačiau šiam, anksčiau gana plačiai sėtam nepasitikėjimui pasiduoda ne visi. Alytaus meras Jurgis Krasnickas džiaugiasi, kad bent jau jo vadovaujamo miesto gyventojai šiandien renovacijos naudą suvokia aiškiai ‒ tai rodo ne tik alytiškių nuotaikos, bet ir atitinkami skaičiai. „Dar rudenį beveik pusšimčio senų, renovuotinų daugiabučių gyventojai pareiškė norą renovuoti savo būstus, ‒ tvirtina Alytaus meras. – Palyginimui ‒ paprasti skaičiai. Mūsų mieste iki 2013 m. pabaigos buvo renovuoti 8 daugiabučiai namai. Pagal Aplinkos ministerijos parengtą daugiabučių namų modernizavimo modelio I etapą 2013 m. pabaigoje parengti 18-os daugiabučių namų investicijų planai. Taigi akivaizdu, kad norinčiųjų gyventi geresnėmis sąlygomis daugėja.”
Merui antrina ir jo patarėjas Romas Jankauskas: „Nors renovacijos nauda akivaizdi, nežinau kodėl iki šiol apie ją galima prisiskaityti ir prisiklausyti nebūtų, gąsdinančių dalykų. Aiškinama, kad ji niekada neatsipirks, kad ji sugalvota vien tam, jog šilumos tiekėjai galėtų kelti kainas, nes suvartojamos šilumos kiekis ir taip mažėja, o renovavus namus jis esą dar labiau sumažės. Kažkas kuria nepagrįstus mitus vien tik dėl to, kad viskas išliktų kaip buvę”, ‒ sako Alytaus miesto mero J. Krasnicko patarėjas R. Jankauskas.
Didžiąją renovacijos sąnaudų dalį padengia valstybė
„Patvirtinus naująją daugiabučių modernizavimo tvarką, valstybė ėmėsi padengti beveik pusę renovacijai reikalingų lėšų – 40 proc., ‒ tvirtina renovacijos procesus Alytaus mieste kasdien sekantis meras J. Krasnickas. – Praėjo dar per mažai laiko, kad būtų galima išvardyti visus naujojo daugiabučių modernizavimo modelio pliusus ir minusus. Tačiau jau dabar galima tvirtinti viena ‒ naujoji tvarka geresnė vien tuo, kad valstybės parama kur kas didesnė, o kai kurios anksčiau nustatytos procedūros daug paprastesnės.
Panašu, kad tai įvertino ir Alytaus gyventojai. Kaip minėjau, per penkiolika metų žmonės tepanoro renovuoti tik 8 namus, o vos per vienerius paskutinius metus beveik 50-ies daugiabučių gyventojai nori pagerinti savo gyvenimo sąlygas”.
Pasinaudoti sudarytomis galimybėmis atsinaujinti būstą ir susimažinti vis augančias išlaidas už šildymą palyginti nesunku. „Valstybė suteikia lengvatinį 3 proc. kreditą dvidešimčiai metų dėl to, kad kiekvienas žmogus galėtų pagerinti savo nuosavybę, sutaupyti suvartojamos šilumos, ‒ atskleidžia J. Krasnickas. – Pasiūlykite jūs tokias pat renovacijos sąlygas privačiuose namuose gyvenantiems žmonėms, kad šie galėtų savo namą rekonstruoti – tikrai daugelis jomis pasinaudos net negalvodami.”
Po renovacijos – mokesčiai už šilumą mažesni perpus
Pasakyti, kiek iš tikro laimės pagal naująją tvarką būstus atsinaujinę daugiabučių gyventojai, bus galima tik 2014 m., kai praktiškaibus baigti suplanuoti daugiabučių namų modernizavimo darbai, kai, pamačius rezultatus paaiškės, kokias mažesnes sąskaitas gyventojai gaus ateinantį šildymo sezoną. „Viską parodys gautos sąskaitos ir įvykdžius rangos darbus atliktas daugiabučių namų energinio naudingumo sertifikavimas, ‒ sako Alytaus meras. – Remdamiesi įgyta praktika galime pasakyti, kad paprastai renovuoti daugiabučio gyventojai ne tik gyvena gerokai komfortiškesnėmis sąlygomis, bet ir sutaupo nuo 40 proc. iki 55 proc. šilumos energijos”.
Kiek daugiau apie skaičius sutiko papasakoti vieno Alytaus daugiabučių namų Birutės gatvėje bendrijos pirmininkas Marius Grišmanauskas. Jis pripažįsta, kad renovacijos procese daugiausia prireikė laiko įtikinti jos nauda gyventojus. Tačiau, jau pabaigus rangos darbus, absoliuti dauguma bendrijos narių tvirtina, kad visos pastangos atnaujinti namą pasiteisino.
„Jau trečią žiemą šiame daugiabutyje po renovacijos gyvenantiems butų savininkams suvartojamos šilumos kiekis sumažėjo maždaug net 55 proc., ‒ tvirtina M. Grišmanauskas. – Iki renovacijos mūsų daugiabučio namo 1 m2 šildymas kainuodavo 4,5‒5 Lt, o dabar jis tesiekia vos kiek daugiau nei 2 Lt”.
Ir nors prieš kelerius metus šio daugiabučio renovacija buvo atlikta ne tokiomis palankiomis finansavimo sąlygomis, kokios sudaromos dabar, nepaisant to jau aišku, kad jai išleistos lėšos gyventojams atsipirks gerokai anksčiau negu buvo apskaičiuota. Pasiskaičiuoti, kiek dabar maždaug kainuos konkretaus daugiabučio renovacija, o tai reiškia, per kiek laiko ji atsipirks, padeda ir Alytaus miesto savivaldybės pateikiami skaičiai.
„Didžiausios Alytuje numatytos lėšos 1 m2 renovuoti (sprendžiant pagal skaičiavimus penkiems daugiabučiams namams, kurių projektavimo ir rangos darbai jau nupirkti), priklausomai nuo namo būklės, svyruoja nuo 440 Lt/m2 iki 550 Lt/m2″, ‒ tvirtina Alytaus meras.
Pirmieji pradeda – pirmieji laimi
Paklaustas, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint, kad renovacija vyktų sklandžiai ir kuo greičiau gyventojams atsipirktų, renovuoto daugiabučio bendrijos pirmininkas tvirtina, kad svarbiausi čia du dalykai: pasirinkti pačias tinkamiausias medžiagas ir kruopščiai prižiūrėti, kad jos būtų tinkamai sumontuotos. Alytiškio teigimu, renovacijos procesą tikrai aktyviai privalo kontroliuoti patys gyventojai ‒ taip pavyks išvengti didesnių klaidų.
Patarimų, kaip išvengti blogo statybininkų darbo rezultatų ar nekokybiškų statybinių medžiagų naudojimo, turi ir Alytaus meras. „Programos modelyje už kokybiškų medžiagų naudojimą atsakingi techniniai prižiūrėtojai, – tvirtina J. Krasnickas. – Padėti apsisaugoti nuo nekokybiškų statybinių medžiagų gali ir aktyvi pačių bendrijos vadovų bei gyventojų kontrolė, Valstybinės statybos inspekcijos kontrolė ir savivaldybės viešosios įstaigos Alytaus energetinio efektyvumo centras specialistų konsultacijos bei kontrolė”.
Daugiabučio namo bendrijos gyventojų, o ypač jos pirmininkų indėlio svarbą renovacijos priežiūros procese pabrėžia ir aplinkos viceministrė D. Matonienė. „Renovacija yra toks procesas, kuriam tikrai reikia daug specifinių žinių ir išmanymo. Todėl jeigu bendrijos pirmininkas nebus tas šauklys, kviečiantis renovacijai, niekada nesusirinks kritinė gyventojų, palaikančių namo pertvarkymą, masė”, ‒ įsitikinusi ne kartą Alytuje viešėjusi ir daugybę renovacijos klausimų padėjusi spręsti aplinkos viceministrė.
Tiesa, paskutiniu metu aktyvesni bendrijų pirmininkai nuogąstauja, kad dėl renovacijos bumo atliekamų darbų ir medžiagų kainos akivaizdžiai ima kilti, todėl statybininkų darbai gali gerokai pabrangti. Nemažai bendrijų pirmininkų nepasitenkinimo kyla ir dėl būtinybės pirkimus vykdyti per Centrinę pirkimų organizaciją.
„Būtent dėl šios priežasties aš ne viename susitikime su gyventojais sakiau ir sakau – tie, kurie pirmieji pradeda, tie ir laimi, ‒ pažymi Alytaus miesto meras. – Žinoma, kad vis didėjant renovacijos tempams, kainos vis augs. Tačiau, parengus projektus ir nupirkus rangos darbus šiandien, atsiranda garantijų, kad parengtų pastatų renovacijos kaina vėliau nesikeis. Kita vertus, reikia suprasti: jeigu valstybė skiria pinigus, vadinasi, ji turi teisę kontroliuoti, kad visos lėšos būtų racionaliai ir tikslingai panaudotos. Tokios yra šio žaidimo taisyklės ir jas reikia priimti. Galų gale niekas bendrijoms netrukdo renovuoti namus ir pagal ankstesnį modelį bei atlikti pirkimų procedūrų savarankiškai”.
Panašu, kad šalyje nustatytosios pastatų renovacijos taisyklės puikiausiai pritaikomos ne tik daugiabučiams namams, bet ir visuomeninės paskirties objektams. Jau dabar Alytuje renovuotos beveik visos ugdymo įstaigos, kurias buvo būtina atnaujinti. Taip pat jau renovuoti miesto sporto rūmai. Šiuo metu rūpinamasi ir Dzūkijos krašto kultūros objektu ‒ jau renovuojamas muziejus.