Be vandens – nė dienos. Suprantant tai, vis tiek itin aktualus išlieka vandens kokybės klausimas. Be kokios kokybės vandens nė dienos? Manoma, kad šalyje yra daugiau nei 300 000 šachtinių šulinių, iš kurių vandenį buityje naudoja apie milijonas gyventojų. Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje dar didelė dalis gyventojų (apie 60 proc.) naudojasi šachtinių šulinių vandeniu, kurių daugumos vandens kokybė niekada nebuvo tirta. Dauguma gyventojų be jokio pagrindo yra įsitikinę, kad jų šulinių vanduo yra švarus. Alytaus rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, jau antrus metus vykdo projektą „Vanduo, kurį geriame…”, kurio rezultatai nenustoja stebinti neigiama prasme. Kas antro šulinio vanduo – netinkamas gerti. Išgirdęs apie jo šulinio vandens prastą kokybę, šmaikščiai sureagavęs ir pritaikęs vieno animacinio filmuko herojaus tekstą, vienas rajono gyventojas nebuvo toli nuo tiesos: „negerk iš šulinio – ligų maišu pavirsi…”.
Jei ne mikrobiologinis užterštumas – tai cheminis
Vykdant minėtą projektą, šulinių vanduo buvo tiriamas dėl mikrobiologinio ir dėl cheminio užterštumo. Mikrobiologinei taršai aptikti, buvo pasirinkti koliforminių bakterijų, žarninių lazdelių (Escherichia coli) ir žarninių enterokokų skaičiaus nustatymo tyrimai, chemijos laboratorijoje buvo tiriamos nitratų ir nitritų analitės. Per dvejus projekto metus ištirta beveik šimto šulinių vanduo, iš kurių daugiau nei pusės šulinių vanduo yra netinkamas vartoti, t. y. jame aptikta mikroorganizmų arba nustatytas didesnis nei leidžiama nitratų arba nitritų kiekis.
Analizuojant rezultatus, viltingiau galima kalbėti apie vandenį, kuriame išaugo bakterijų kolonijos, nes viena iš prevencijos priemonių, vartojant tokį vandenį, yra vandens virinimas, tačiau ši priemonė visiškai netinkama vandeniui, kuriame nustatytas didelis nitratų ir nitritų kiekis. Projekto metu aptikta šulinių, kuriame nitratų kiekis normą viršija 6-8 kartus.
Simno šuliniuose – prastos kokybės vanduo
Jau ankščiau pastebėta, kad rečiau apgyvendintose seniūnijose, vienkiemiuose, toliau aktyvios žemdirbystės vietų iškastuose šuliniuose vanduo yra geresnės kokybės. Kadangi praėjusiais metais ypač prastos kokybės šachtinių šulinių vanduo buvo rastas Alytaus rajono tankiausiai apgyvendintose vietovėse, tad šiais metais buvo nutarta papildomai skirti dėmesio šių vietovių, ypač Simno miesto, šachtinių šulinių vandens kokybei nustatyti. Deja, bet šiais metais tirtų šulinių vandens tyrimai tik patvirtino praėjusiųjų metų prielaidą. Šachtinių šulinių vanduo – prastos ir itin prastos kokybės, kuriame nustatytas mikrobinis arba cheminis užterštumas.
Iš 25 Simne šiemet tirtų šulinių tik dešimties šulinių vandens kokybė buvo gera. Daugely gatvių šuliniai iškasti, kaip žmonės sako „ant tų pačių vandens gyslų”, gyvenama tankiai, tvartai ir lauko tualetai šalia, šuliniai ręsti 1960-1973 metais, negilūs (3-4 žiedai) ir dauguma niekada nevalyti, todėl didelės nuostabos tyrimų rezultatai neturi sukelti. Gaila, tik, kad žmogus, aptariant rezultatus ir informuojant, kad jo naudojamame vandenyje nitratų kiekis viršija normą 5-6 kartus, ne visada vardan savo sveikatos yra pasiryžęs pokyčiams.
Galimos sunkios pasekmės
Kad rajono gyventojų šulinių vanduo nėra kokybiškas, liudija ir kasmet Alytaus visuomenės sveikatos centro organizuojami šachtinių šulinių vandens tyrimai, kurį geria nėščios moterys ir kūdikiai iki pusės metų. Atsižvelgiant į centro informaciją, ketvirtadalyje mėginių iš įvairių seniūnijų 2013 metais buvo aptiktas per didelis nitratų kiekis.
Nitratai organizme virsta nitritais, o šie sugeba susijungti su hemoglobinu ir taip sudaryti junginį – methemoglobiną, kuris sumažina deguonies pernešimą organizme, didina audinių deguonies badą, ir labai paprastai tariant, dusina žmogų. Tai ypač pavojinga vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms.
Jau yra pakankamai tyrimų, kurie rodo sąsajas tarp nitratų ir vėžio vystymosi rizikos. Kaip jau minėta ankščiau, užterštumo mikroorganizmais kenksmingumą dar galima sumažinti, virinant vandenį, tačiau nitratų atveju – tai nepadeda, jie nepašalinami nei virinant vandenį, nei buitiniais filtrais. Toks vanduo – nuodai, kurio negalima naudoti.
Skaidrus – dar nereiškia geras
Jeigu šulinio vanduo skaidrus, tyras ir, kaip žmonės sako, skanus, tai dar nereiškia, kad jis neužterštas, ypač sveikatai žalingais nitratais. Nitratai, kaip ir radiacija, neturi nei spalvos, nei kvapo, nei skonio. Šie pavojingi teršalai gali būti nustatyti tik nitratų testais arba laboratoriniais tyrimais.
Į šulinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, taigi jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos, įrengimo, priežiūros ir ūkinės veiklos ant žemės. Nitratai į gruntinius vandenis patenka iš tvartų, lauko tualetų, mėšlo krūvų, srutų duobių, tręšiamų daržų, šiltnamių, laukų. Keičiantis metų laikams nitratų kiekis šulinių vandenyje svyruoja: mažiausiai nitratų randama viduržiemyje įšalus gruntui, o daugiausia – pavasarį atlydžio metu bei vasaros pradžioje pradėjus tręšti dirvas.
Ką daryti, jeigu šulinio vandenyje aptikta nitratų ir nėra alternatyvos gauti centralizuotai tiekiamą vandenį? Konsultuojantis su specialistais valyti ir dezinfekuoti šulinį arba įsirengti naują šulinį, gręžinį. Kitų patikimo būdo pašalinti nitratams, deja, bet nėra.
Dalia Kitavičienė
Alytaus rajono visuomenės sveikatos biuro direktorė
Susijęstraipsniai
