„Knygą atsinešiau – užsirašinėsiu, pakelsiu kvalifikaciją“, – konferencijos atidaryme susirinkusiųjų laiko negaišino Alytaus miesto meras Jurgis Krasnickas. „5-oji pasaulyje, 3-ioji Europoje ir pirmoji Baltijos šalyse”, – apie plynojo lauko investicijų situaciją sakė konferencijos rengėja Algimanta Ščiglinskienė ir pakvietė visus užsienio svečius pasidomėti investicijų Alytuje galimybėmis.
„Aš nesu didelis investuotojas, bet turiu praktikos Alytuje, Lietuvoje ir aplink. Esu norvegas, galiu patvirtinti, kad mūsų šalies ekonomika auga, tačiau auga ir mokesčiai, tad norvegai aktyviai investuoja užsienyje. Kodėl aš čia? Noriu pasidomėti, ką nors nauja sužinoti“ , – kalbėjo Alf S. Johansen.
Estijos, kurioje aktyviai investuoja ir lietuviai, atstovė supažindino su Tartu biotechnologijų, mokslų parkus, taip pat Ropkos, Ravilos industrinius parkus bei kitus partnerius dirbančius dėl investicijų į šį miestą pritraukimą. Viešnia taip pat pristatė „Reiting“ verslo agentūrą, „Soe Pann LLC“ kepsninių bei pirčių gamybos įmonę ir pakvietė investuoti į Tartu. Dar viena Estijos atstovė pristatė istorinį miestą, kuris padalintas į dvi dalis – Valgą Estijoje ir Valką Latvijoje. Valgoje veikia „Atria“ maisto, „Moon“ tekstilės gamintojai, nemažai pervežėjų.
A. Ščiglinskienė pristatė galimą investuotoją Alytuje – Aleksandrą Stobel iš Vokietijos Bavarijos regiono. Vokiečiai Dzūkijos sostinėje ketina užsiimti medienos pramone. Alytus pasirinktas dėl patogios geografinės padėties, stabilių mokesčių, pinigų politikos.
Alytuje kalbėjęs LR Ūkio ministerijos pramonės ir prekybos departamento direktorius Kęstutis Masalskis pasidžiaugė, kad Alytus yra aktyvus. Kaip buvęs komercijos etašė Ukrainoje, K. Masalskis pastebėjo, kad Alytaus verslas ir pramonininkai sukuria 50% eksporto į Ukrainą, todėl pasiūlė svečiams iš Europos sąjungos Alytuje sujungti dvi dimensijas – rytų ir vakarų.
PAPILDYTA
K. Masalskio teigimu, viena darbo vieta gamyboje sukuria dvi darbo vietas paslaugų sferoje. Investicijų fone Lietuva – gaudančiųjų kilimo galimybes šalių grupėje. Kaip ji vystysis toliau? Ministerijos atstovo manymu, ateityje šalies eksporto orientaciją į bio, nano ir lazerių technologijas stambiuose miestuose turėtų keisti darbo vietų kūrimo prioritetas regionuose.
Ministerijos departamento direktoriaus dėl vietosaktualijų teiravosi alytiškė verslų idėjų koordinatorė Dalia Matukienė. Ji įvardijo situaciją, esą, jeigu ne ydinga Ūkio ministerijos praktika, šiandien Alytuje jau būtų stovėję modernių namų klasteris, taip pat vaistų prieš vėžį įmonės struktūra. K. Masalskis pritarė alytiškės pastabai ir žadėjo permainas miniterijospolitikoje.
Rosvita Gustaitienė iš Dzūkijoje registruotos „Farmacinių atliekų šalinimo“ įmonės teiravosi, ar permainos žadamos ir pavojingų atliekų apdirbimo sektoriuje, mat pastaruoju metu privatus verslasprie jo neprileidžiamas, o išskirtinės sąlygos sudarytos atliekų tvarkymo centrams ir valstybės įmonei „Toksika”.
„Jeigu klaustumėte manęs, tai tokia veikla ir turėtų likti valstybės rankose“, – įsiterpė Alytaus miesto meras J. Krasnickas. Ministerijos atstovas K. Masalskis buvo diplomatiškesnis ir R. Gustaitienei atsakė, kad šis klausimas – Ūkio ir Aplinkosapsaugosministerijų susitarimo reikalas.”
Globalias temas keitė vietos aktualijos. Romualdas Ambroževičius iš Vilniaus pramonės ir amatų rūmų vadovas Alytuje dėmesį siūlė atkreipti į tai, kad į Dzūkijos sostinę investuoti reiktų skatinti netik užsieniečius, tačiau ir vietos, Lietuvos verslininkus. „Ar jūs norite pasakyti, kad mūsų mieste vietos verslininkams sudaromos blogesnės sąlygos, nei užsieniečiams?“, – paklausė J. Krasnickas. Retorinį miesto vadovo klausimą toliau savo pasisakymuose tiesiogiai ir netiesiogiai nagrinėjo ne tik R. Ambroževičius, bet ir verslo teoretikai – profesorius, DNB banko konsultantas Rimantas Rudzkis, „Swedbank“ Kauno ir Alytaus verslo bankininkystės centro direktorius Saulius Drasutis ir kiti pranešėjai.
Dominuojančios pramonės šakos Alytuje – mašinų ir įrenginių, maisto ir gėrimų, medienos apdorojimas ir baldų gamyba, chemijos, siuvimo pramonė. Didžiausi užsienio investuotojai Alytuje: britai – „Sofa Brands International“, skandinavai „Stora Enso Timber“, „Svenheim“, „Graanul Invest“, amerikiečiai „Coca Cola HBC“, vokiečiai „Litalka Elektronik“.