„Lietuvos kelių“ asiciacija surinko įdomius faktus apie Lietuvos kelių infrastruktūrą. Pateikiame juos jūsų dėmesiui.
Įdomūs faktai apie šalies ir užsienio kelius bei tiltus
Keliai:
- Kelio statinius veikia kur kas daugiau neigiamų faktorių negu kitus statinius. Tai dinaminės apkrovos, automobilių teršalai ir meteorologiniai faktoriai.
- Mūsų šalies keliai turi atlaikyti didžiulius išbandymus „ugnimi ir ledu” – keliasdešimt kartų per metus paviršinio sluoksnio dangos temperatūra svyruoja nuo +5 iki -5 laipsnių Celcijaus. Rekordinės temperatūros buvo užfiksuotos -42 ir +37, tad turim virš apie 70 laipsnių Celcijaus temperatūros svyravimo intervalą, kurį turi ištverti mūsų keliai.
- Vienas 40 tonų sunkvežimis padaro keliams tokią pačią žalą, kaip 700-1000 lengvųjų automobilių.
- Pastaraisiais metais kai kuriuose ruožuose eismo intensyvumas labai išaugo. Ypatingai tai juntama magistralėje Kaunas-Zarasai, kur sunkiųjų automobilių eismas kai kuriuose magistralinių kelių ruožuose buvo išaugęs iki 30 proc. per metus.
Labiausiai apkrautas yra Kauno miesto šiaurinis aplinkkelis, kelyje Vilnius-Klaipėda (kur yra Kleboniškio tiltas). Eismo intensyvumas šiame kelio ruože vasarą piko metu siekia net iki 55 tūkst. automobilių per parą.
- Lietuvoje yra 21,3 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių: rajoninių – 14,6 tūkst. km (iš jų 8,1 tūkst. km. žvyrkelių), 4,95 tūkst. km – krašto, 1,75 tūkst. km – magistraliniai keliai. Tuo tarpu Danijoje ar Vokietijoje žvyrkelių iš viso nėra.
- Nuo žvyrkelių kasmet „nudulka” maždaug 2 cm dangos. Vadinasi, per metus keliai netenka iki 1 mln. 700 tūkst. tonų žvyro, kurį reikia atstatyti, o tai yra milžiniški nuostoliai valstybei.
- Praėjusiais metais į Lietuvos kelių pagrindus buvo supilta 2,2 mln. tonų skaldos, panaudota virš 1,5 mln. tonų asfalto.
- Lietuvoje per metus paklojama apie 400 kg asfalto, tenkančio vienam šalies gyventojui, kai tuo tarpu pvz. Prancūzijoje, kur dauguma kelių asfaltuoti, vienam šalies gyventojui tenka virš tonos asfalto, t.y. – 3 kartus daugiau nei Lietuvoje.
- Kelių sektoriuje dirba 7-9 tūkst. žmonių – tai daugiau kaip pusė Kazlų Rūdos savivaldybės.
- Trejus metus šalies kelininkai tiesė dviračių takus Anglijoje, klojo asfalto dangą Švedijoje.
Tiltai:
- Dauguma Lietuvos tiltų yra suprojektuoti ir pastatyti vadovaujantis 1952, 1962 m. ar geriausiu atveju – 1984 m. sovietinėmis projektavimo normomis. Net paskutiniųjų 1984 m. sovietinių normų automobilių eismo apkrovos (didžiausios lyginant su ankstesnėmis) vidutiniškai yra 1,5 karto mažesnės nei europinės (atskirais atvejais iki 2 kartų). Realios tiltų apkrovos jau europinės, o laikomoji galia ir patikimumas sovietiniai.
Pastaruoju metu daugiausia buvo užsiimta senųjų tiltų sustiprinimu ir remontu. Bet remonto metu tik pašalinami defektai, jie nepadidino statinio laikomosios galios, ji geriausiu atveju tik tenkina senųjų normų reikalavimus.
- Prasčiausios būklės tiltai buvo rekonstruojami. Daug mažųjų tiltų pakeisti naujais. Bet dar daugiau tiltų laukia savos eilės. Siekiant europinio lygio patikimumo, reikėtų stiprinti beveik visus senuosius tiltus. Stengiamasi, kur yra galima, mažuosius tiltus pakeisti didelėmis pralaidomis.
- Naujai pastatytas Vilniaus pietinis aplinkkelis – didžiausias 2008 metų transporto infrastruktūros projektas Baltijos šalyse ir ilgiausia Lietuvoje estakada.
– Estakados statybai panaudotų medžiagų svoris – apie 20 tūkst. t.
– Sunaudota 55 tūkst. varžtų.
– Estakados ilgis 380 m. Jeigu ją pastatytume vertikaliai, estakada būtų apie 60 metrų aukštesnė už Vilniaus TV bokštą, ir 50 metrų aukštesnė už Eifelio bokštą.
– Statybai sunaudotos 96 sijos. Jas sujungus vieną paskui kitą, gautume tiltą, savo ilgiu prilygstantį garsiajam Bruklino tiltui (1 800 m ilgio ir 5 m pločio).
– Metalines konstrukcijas gabenę 104 automobiliai nuvažiavo maždaug 200 tūkst. km.
– Su estakados projektavimu, pasiruošimu darbui ir statyba susijusių žmonių darbo laikas – maždaug 1 mln. valandų.
-Jeigu estakadą būtų statęs vienas žmogus 24 val. per parą, jis būtų užtrukęs 115 metų.
-Jeigu būtų galima estakadą pastatyti per vieną darbo dieną, statyboje turėtų dirbti 125 tūkst. žmonių arba visi Šiaulių miesto gyventojai.
– Šiame projekte dirbo 150 „Kauno tiltų” profesionalų.
- Vilniuje statant transporto jungtį nuo Konstitucijos prospekto iki Ukmergės gatvės (baigta 2007 metų liepą), estakadai sutvirtinti buvo panaudota sukibusių įtemptų lynų pluoštų sistemų technologija.
- Aukščiausias ir ilgiausias Lietuvoje ir vienas ilgiausių Europoje yra geležinkelio tiltas per Dubysos slėnį, vadinamas Lyduvėnų tiltu. Tilto ilgis – 599 m, aukštis – 42,5 m, plotis – 4,5 m. AB „Panevėžio keliai” 5 metus trukusį šio tilto remontą baigė 2005 m. pabaigoje.
- Per 1980-90 metus JAV užregistruota 500 rimtų tiltų avarijų. Paskutinioji, labiausiai nuskambėjusi, kuri pareikalavo žmonių aukų, yra 8 eismo juostų tilto per Misisipę Mineapolyje griūtis praeitų metų vasarą.
Finansai:
- Vokietijos koalicinė vyriausybė patvirtino 50 mlrd. eurų (172,64 mlrd. Lt) vertės ekonomikos gaivinimo planą 2009-2010 m. laikotarpiui. Jame numatytos tokios priemonės kaip geležinkelių, kelių ir mokyklų statyba, taip pat mokesčių sumažinimas. Naujasis dvejų metų projektas numato 18 mlrd. eurų (62 mlrd. Lt) investicijas į infrastruktūros projektus.
- Tuo tarpu Lietuvoje minėtos investicijos mažinamos. Šiemet iš visų šalies ūkio šakų finansavimas labiausiai sumažintas kelių ir tiltų sektoriui – jam skirta 26 procentais, tai yra – daugiau nei 470 mln. litų. mažiau lėšų, nei buvo numatyta anais metais. Šiais metais visam šalies kelių, tarp jų ir tiltų, sektoriui skirtas biudžetas – vienas milijardas trys šimtai keturiasdešimt tūkstančių litų.