Pasinaudokime rekomendacijomis dėl šilumos ūkio įstatymo nuostatų tinkamo įgyvendinimo, kurias pateikia LR energetikos ministerija. Kad ir dėl naujo prižiūrėtojo, atitinkančio Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pasirinkimo tvarkos.
1. Daugiabučio namo gyventojai, daugiabučio namo bendrija arba jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo privalo surengti (inicijuoti) daugiabučio namo butų savininkų susitikimą arba balsavimą raštu, kuriame būtų sprendžiamas klausimas dėl naujo prižiūrėtojo pasirinkimo būtinumo. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nėra įsteigę bendrijos arba nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, daugiabučių namo butų savininkų susitikimą arba balsavimą raštu privalo surengti (inicijuoti) paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Sprendimas dėl naujo prižiūrėtojo pasirinkimo priimamas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma visuotiniame gyventojų ir patalpų savininkų susirinkime arba balsuojant raštu.
Jei namo gyventojai nusprendžia keisti esamą prižiūrėtoją, administratorius, įgaliotas asmuo arba namo bendrija kreipiasi į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – Inspekcija) dėl informacijos, ar naujai pasirinktas prižiūrėtojas atitinka įstatyme numatytą nešališkumo reikalavimą. Jei gyventojai esamą prižiūrėtoją nusprendžia pakeisti, tačiau nežino, į kokį – apie esamus Šilumos ūkio įstatymo reikalavimus atitinkančius prižiūrėtojus informaciją gali gauti iš inspekcijos.
Šilumos punkto priežiūros paslaugas gali teikti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, tiek pati namo bendrija. Tačiau visais atvejais pasirinktas prižiūrėtojas privalės gauti inspekcijos patvirtintą atestatą. Jei namo bendrija norės prižiūrėtoju pasirinkti vieną iš namo gyventojų, pastarasis turės kreiptis į minėtą inspekciją dėl atestacijos.
Jei naujai namo gyventojų pasirinktas prižiūrėtojas atitinka įstatyme keliamus kvalifikacinius ir nešališkumo reikalavimus, administratorius, įgaliotas asmuo arba bendrijos pirmininkas kreipiasi į minėtą prižiūrėtoją dėl priežiūros sutarties sudarymo bei tuo pačiu informuoja esamą prižiūrėtoją dėl sutarties su juo nutraukimo.
Sutartis dėl šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros pasirašo teisėtas gyventojų atstovas (t.y. bendrija, paskirtas įgaliotinis, ar namo administratorius) ir pasirinktas prižiūrėtojas. Šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartys turi būti nutraukiamos bendra tvarka, pasirašant susitarimą nutraukti sutartį nuo to momento, kai senąjį prižiūrėtoją pakeičia naujas (teisėtai galintis vykdyti šilumos punkto priežiūrą).
2. Dėl šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, kol nepasirinktas Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalies reikalavimus atitinkantis prižiūrėtojas
Pagal Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 5 dalį butų savininkai nusprendžia, kokį prižiūrėtoją pasirinkti ir dėl to nesudaroma šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis, laikinai, kol toks prižiūrėtojas bus pasirinktas, šildymo ir karšto vandens sistemą prižiūri esamas prižiūrėtojas. Tokia prižiūrėtojo teisė ir pareiga yra numatyta šio straipsnio 1-oje dalyje, pagal kurią daugiabučio namo šildymo punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiems asmenims, pastato prižiūrėtojas prižiūri (eksploatuoja) šio Įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Darytina išvada, jog esami prižiūrėtojai, tais atvejais kai gyventojai dar nerealizavo savo pasirinkimo teisės, bet ne ilgiau nei iki 2012 m. liepos 1 d. privalo atlikti šilumos punktų priežiūrą, nepriklausomai, kam jis priklauso. Tais atvejais, kai šilumos punktas priklauso ne daugiabučio namo gyventojams, prižiūrėtojui pareiga atlikti šio punkto priežiūrą atsiranda ne sutarčių, tačiau Įstatymo pagrindu.
3. Dėl šilumos punktų remontui reikalingų komplektuojančių medžiagų teikimo prižiūrėtojams (eksploatuotojams)
Įstatymas įtvirtino apribojimus šilumos tiekėjams ar su jais susijusiems asmenims vykdyti šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą daugiabučiuose namuose. Kaip nurodyta Šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje, daugiabučio namo šilumos punktus, nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims pastato prižiūrėtojas prižiūri (eksploatuoja) šio įstatymo pagrindu, nesudarydamas atskirų sutarčių su šilumos punktų savininkais. Kaip nurodyta toje pačioje dalyje, prižiūrėtojas neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis atestatu reguliuojama veikla arba perduoti jiems šią teisę pagal sutartį, arba kitaip verstis vykdyti šią veiklą. Tik kai prižiūrėtojas yra bendrija, ji gali pirkti atskirus darbus ar paslaugas iš subjektų, turinčių atitinkamą kompetenciją, technines priemones ir gebėjimus. Manytina, kad šis draudimas neapima šilumos punktų remontams reikalingas komplektuojančių medžiagų tiekimo prižiūrėtojams, jei tokiu būdu nėra perduodamas šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos priežiūros funkcijos ir darbai. Atitinkamai šiuo atveju darytina išvada, jog nėra draudžiama šilumos tiekėjams ar kitiems asmenims teikti prekes ar medžiagas, skirtas vienai iš priežiūros (eksploatavimo) darbus sudarančių remonto paslaugų tinkamam vykdymui.
4. Dėl šilumos punktų atstatymo darbo sąnaudų padengimo, kol šilumos punktų ir (ar) jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiems asmenims, nuosavybės teisės nėra perduotos daugiabučių namų butų ir patalpų savininkams
Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas imperatyviai numato draudimą šilumos tiekėjui vykdyti jam nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų priežiūrą (išskyrus Įstatyme nustatytas išimtis), atitinkamai visos teisės ir pareigos pereina prižiūrėtojui t. y. Esamas prižiūrėtojas perima iš šilumos tiekėjų, vykdžiusių jų nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais priklausiusių šilumos punktų priežiūrą ir eksploataciją visas teises ir pareigas šiuo atveju, ir pareiga rūpintis remonto darbais reglamentuotais Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše, patvirtintame Energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 (Žin., 2009, Nr. 143-6311; 2011 Nr. 130-6180). Kitus šilumos punkte būtinus atstatymo darbus privalo atlikti punkto savininkas savo lėšomis.
5. Dėl šilumos punktų ir (ar) jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, nuosavybės teisių perdavimo daugiabučių namų, butų ir patalpų savininkams
Nors priėmus Įstatymą šilumos tiekėjų ar trečiųjų asmenų nuosavybės teisės į šilumos punktą daugiabučio namo gyventojams automatiškai nėra perleidžiamos, tačiau patvirtintas Įstatymas sudarė palankią teisinę bazę bei prielaidas daugiabučio namo butų savininkams inicijuoti šilumos punktų perėmimą savo nuosavybėn. Energetikos ministerija, įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir daugiabučių namų butų savininkų pasyvumą bei atsižvelgdama į tai, jog naujieji Įstatymo pakeitimai įtvirtino šilumos punkto teisinį statuso apibrėžimą, pagal kurį šilumos punktų priklausomybės faktas ateityje nebus kvestionuojamas, parengė bei 2012 m. sausio 3 d. pateikė derinimui Šilumos punktų ar jų įrenginių, priklausančių šilumos tiekėjams ar tretiesiems asmenims, išpirkimo ir (ar) perleidimo tvarkos aprašo (toliau – aprašas) projektą, kuris detalizuoja šilumos punktų nuosavybės teise priklausanč
ių šilumos tiekėjams ir tretiesiems asmenims, atlygintiną perleidimą daugiabučio namo butų savininkams. Minėtas aprašas nustatys šilumos punktų perleidimo ir atlygintinumo tvarką (šiuo atveju ir atliktų investicijų į visiškai naujo nuosavybės objekto sukūrimą), terminus bei kitas sąlygas, siekiant tinkamai įgyvendinti Įstatymo pakeitimus.
6. Dėl iki Įstatymo įsigaliojimo prisiimtų įsipareigojimų, panaudojant ES paramos lėšas, vykdymo
Siekiant užtikrinti tiek šilumos energijos vartotojų teisėtų lūkesčių principo apsaugą, tiek įmonės trečiųjų šalių (savivaldybės, rangovų) prisiimtų įsipareigojimų tinkamą ir nepertraukiamą vykdymą, šilumos tiekėjai turėtų dėti optimalias pastangas dar iki Įstatymo pakeitimų prisiimtų įsipareigojimų tinkamam ir savalaikiam įgyvendinimui, pavyzdžiui, grupinių boilerinių pakeitimas į individualius šilumos punktus ar pan., panaudojant ES paramos lėšas. Atitinkamai, motyvuojant tuo, jog tokiais projektais būtų sukuriamas visiškai nauji nuosavybės objektai (individualūs šilumos projektai), kurie nuosavybės teisėmis priklausytų šilumos tiekėjams vadovaujantis Energetikos ministerijos patvirtintame apraše numatyta tvarka, šilumos tiekėjų įvykdytos pagrįstos investicijos bei sąnaudos, patirtos įgyvendinant šiuos projektus, būtų įvertintos bei teisingai atlyginamos šilumos punktų išpirkimo ir perdavimo daugiabučių namų butų savininkams procedūros metu.
Susijęstraipsniai
