„Žalias pramoninis miestas“: kaip gamta ir pramonė kuria Alytaus tapatybę

Šeštadienį, rugpjūčio 8 d., Audiovizualiųjų menų centre vyko „Pastatai kalba. Alytus“ organizuota paskaita „Žalias pramoninis miestas“: gamtos ir pramonės sąveika Alytaus mieste“. Paskaitą vedė alytiškė miesto antropologė, Vilnius Tech dėstytoja dr. Aušra Teleišė, kvietusi į Alytų pažvelgti kaip į miestą, kuriame gamta ir pramonė ne tik egzistuoja greta, bet ir kartu formuoja jo savitumą.

Gamta ir pramonė dažnai suvokiamos kaip priešinguose poliuose esančios kultūrinės kategorijos, kurių sambūvis neišvengiamai kelia įtampų. Tačiau Alytus, kuriame šalia pramoninių teritorijų plyti pušynai, driekiasi Kurorto parkas, o miesto gyvenimą formuoja Nemuno pakrantės ir Dailidės ežerėliai, leidžia pažvelgti į kitokį šių dviejų identitetų santykį.

Paskaitoje dr. A. Teleišė ieškojo gamtos ir pramonės sąlyčio taškų, aptarė, kaip šios dvi miesto gyvenimą formuojančios plotmės sąveikauja, konkuruoja ir papildo viena kitą. Anot antropologės, Alytaus istorijoje jos dažnai atrodo kaip du skirtingi pasauliai, tačiau jų nereikėtų supriešinti. Būtent skirtingų miesto sluoksnių dermė gali būti viena iš priežasčių, kodėl Alytus turi išskirtinį charakterį.

Vis dėlto gyventojų akyse Alytaus tapatybė nėra taip aiškiai padalyta. Vieniems Alytus pirmiausia yra žalias miestas, kurio tapatybę kuria vanduo, parkai ir miškai. Kitiems tai – pramonės miestas, kuriame pramonės įmonės yra svarbi darbo vieta ir pragyvenimo šaltinis. Dar kiti šių dviejų miesto veidų neatskiria ir Alytų mato kaip žalią bei pramoninį miestą vienu metu.

Paskaita „Žalias pramoninis miestas“ kvietė į šiuos klausimus pažvelgti ne kaip į būtinybę rinktis tarp gamtos ir pramonės, bet kaip į galimybę ieškoti jų tarpusavio santykio. Alytaus pavyzdys rodo, kad miesto tapatybė gali būti kuriama ne atsisakant vienos iš šių dimensijų, o ieškant būdų joms veikti kartu.

„Pastatai kalba. Alytus“ renginiai kviečia pažinti miestą per jo architektūrą, urbanistinę raidą, istoriją ir žmonių patirtis, o šios paskaitos tema dar kartą priminė, kad Alytų kuria ne tik pastatai ar gatvės, bet ir skirtingų miesto sluoksnių – gamtos, pramonės ir žmonių – sąveika.

Rugsėjo 12–13 dienomis „Pastatai kalba. Alytus“ kvies ne tik aplankyti išskirtinius Alytaus architektūros pavyzdžius, bet ir pasivaikščioti po šiaurinį Alytaus pramonės rajoną kartu su antropologe dr. Aušra Teleiše.

Pasivaikščiojimo metu dalyviai susipažins su šiauriniu Alytaus miesto pramonės rajonu, kuris 1976 m. buvo įvardintas kaip stambiausias tokio pobūdžio kompleksas Lietuvoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ši teritorija išgyveno radikalius pokyčius. Posovietinė deindustrializacija, pramonės įmonių privatizacija ir restruktūrizacija bei perėjimas iš planinės į rinkos ekonomiką iš esmės pakeitė Alytaus pramonės rajoną.

Vaikščiodami po šiaurinį pramonės rajoną ir pasitelkdami skirtingus pojūčius, lankytojai atras vietos savitumą, o kartu atpažins ekonominius, kultūrinius ir socialinius posovietinės transformacijos pėdsakus, iki šiol formuojančius šios teritorijos charakterį.

Projektą „Pastatai kalba. Alytus“ įgyvendina VšĮ „Architektūra ir žmonės“. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Alytaus miesto savivaldybė. Partneris – Alytaus turizmo informacijos centras.