Prie bendro stalo – trečioji Lininė vakarienė ir dvi reikšmingos sukaktys

Prie bendro stalo, pasipuošę lininiais drabužiais ir lydimi vasariškai giedro dangaus, Pocelonyse trečią kartą susitiko žmonės, kuriems svarbios tradicijos ir bendrystė. „Perkūnkalnio“ bendruomenės surengta Lininė vakarienė jau tampa gražia Alytaus rajono tradicija, kasmet suburiančia vietos gyventojus ir svečius iš Daugų, Kančėnų, Alovės, Druskininkų, Alytaus bei Šilutės.

Šiemet šventė buvo ypatinga – kartu paminėta ir „Perkūnkalnio“ bendruomenės 15 metų veiklos sukaktis bei senosios Pocelonių mokyklos 95-metis. Kadaise vaikų juoko kupina mokykla šiandien atgimusi kaip bendruomenės namai, kuriuose ir toliau kuriamos naujos istorijos.

„Esu nuoširdžiai dėkinga Alytaus rajono savivaldybei, kad ši tradicinė šventė vyksta prie suremontuotos Pocelonių mokyklos, tapusios bendruomenės namais“, – sakė bendruomenės pirmininkė Aldona Jankauskienė.

Renginyje dalyvavo Alytaus rajono savivaldybės merė Rasa Vitkauskienė ir vicemeras Aurimas Truncė. Sveikindama susirinkusiuosius merė džiaugėsi, kad gražiausias Alytaus rajono tradicijas kuria patys žmonės – savo iniciatyvomis, nuoširdumu ir noru būti kartu. Ji linkėjo jaukaus vakaro, bendrystės, susitelkimo bei pasidžiaugė „Perkūnkalnio“ bendruomenės nueitu keliu, sveikindama ją garbingos 15 metų sukakties proga.

Šventės metu merė padėkojo „Perkūnkalnio“ bendruomenės pirmininkei A. Jankauskienei už ilgametę lyderystę, aktyvią visuomeninę veiklą ir reikšmingą indėlį telkiant šešių kaimų gyventojus. Pasak merės, iniciatyvumas, atsakingas darbas, puoselėjamos tradicijos ir nuoširdus rūpestis savo kraštu stiprina bendruomeniškumą, vienija žmones ir garsina Alytaus rajoną.

Kaip sakė bendruomenės pirmininkė, Lininė vakarienė gimė iš noro prisiminti senąsias lietuviškas tradicijas, kai žmonės susėsdavo prie bendro stalo, dalydavosi vaišėmis, dainomis ir pokalbiais. Džiugu, kad ši idėja prigijo – kasmet į Pocelonis atvyksta vis daugiau svečių ir kaimyninių bendruomenių atstovų.

Jaukią šventės nuotaiką kūrė kapelija „Sutaras“, kvietusi dainuoti, šokti ir linksmai leisti laiką. Šiltas vasaros vakaras dar kartą priminė, kad stipriausios tradicijos gimsta tuomet, kai žmonės noriai susirenka būti kartu, puoselėja savo krašto istoriją ir kuria naujas bendrystės akimirkas.