Legendinė Miesto sodo šokių aikštelė jau atgimsta! Daugybę smagių vakarų ir romantiškų susitikimų menanti vieta netrukus vėl
džiugins miestiečius – jos rekonstrukcijos darbai jau prasidėję!
Taip pat projektuojamas
ir visas Miesto sodas bei fontanas.
Projektą kuria iš
Alytaus kilęs architektas Petras Džervus, o jo parengimo
pabaiga numatyta liepos mėnesį.
Miesto sode bus atnaujinta aikštelės danga, pastatyta
elegantiška stoginė, sugrįš istorinis fontano apšvietimas ir senoviniai
suoliukai, viską dar labiau pagyvins dar daugiau žydinčių rožių!
Fontanas bus atkurtas pagal istorinę ikonografiją. Rekonstruota
vandens cirkuliacinės apytakos sistema. Projektuojama nauja parko apšvietimo
sistema su naujais šviestuvais. Esami suoliukai, šiukšlių dėžės keičiami
naujais, išskyrus buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto
Grigaravičiaus dovanotą suoliuką, kuris bus atnaujintas.
Kalvio dovanotas suoliukas ir šiukšlių dėžė bus
perkelti į kitą vietą Alytaus mieste.
Numatomas esamų takų remontas. Projektuojami nauji
inžineriniai tinklai esamų (demontuojamų) inžinerinių tinklų vietose, trasose. Bus
įrengti dviračių laikikliai. Atnaujinta vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtas
geriamojo vandens fontanėlis.
Projektas bus
vertinamas paveldosaugos ekspertų, sprendiniai derinami su Kultūros paveldo
departamentu.
Kviečiame prisiminti
praeitį – skaitykite muziejininkės Vilmantės Petrusevičienės parengtą Miesto
sodo estrados istoriją
Apie
Miesto sodo estradą
1931 metais įsteigto Alytaus parko planas
yra nesudėtingas, geometrinis, pritaikytas lygiam reljefui. Pagrindinės plano
dalys: apskrita centrinė aikštė apie 50 metrų skersmens, nuo jos į visas puses
besitiesiantys šeši takai ir dvi nuošalesnės poilsio aikštelės. Apie 1937 metus šalia įvairiaspalviais
gėlynais išpuoštos centrinės aikštės buvo įrengta ir koncertų aikštelė su
medine scena. Prieš estradą – daug suolelių publikai. Visi parko takeliai
elektrifikuoti – vakarais šviesdavo gražūs apvalūs šviestuvai. Panašiu metu
atsirado pavėsinė Altana, kurioje
vasarą buvo prekiaujama gaiviaisiais gėrimais.
Koncertų aikštelėje tris kartus per
savaitę grieždavo Antrojo DLK Birutės ulonų pulko orkestras, vadovaujamas pulko
kapelmeisterio Apolinaro Likerausko. Koncertų pasiklausyti susirinkdavo daugybė
miesto gyventojų, vasarotojų, jaunimo ir moksleivių. Tai buvo viena iš
kultūringiausių ir gražiausių estetinio lavinimo bei muzikos propagavimo
priemonių.
Alytaus miesto tarybos 1938 metų gegužės 4
dienos posėdyje miesto inžinierius Vytautas Trečiokas „painformavo, kad yra
gautas iš ulonų pulko vado raštas, kuriuo prašoma perstatyti estradą Kipro
Petrausko parke, nes esamoji netinka orkestro reikalams.“ Taryba vienbalsiai
nutarė naujos estrados-vasaros teatro statybai panaudoti esamą miesto
savivaldybėje atliekamą statybos medžiagą ir tam tikslui skirti 750 litų
pinigais.
Ulonų orkestro koncertų Miesto sode svarbą
rodo dar vienas mieto valdžios sprendimas. 1939 m. gegužės mėnesio miesto
tarybos posėdyje ponas Burmistras pranešė, kad „Ulonų pulko orkestras per
vasaros sezoną nesutinka koncertuoti už 2000 litų“. Tuomet taryba devyniais
balsais už ir vienam susilaikius
nutarė orkestrui atlyginimą pakelti iki 3000 litų. Tą patį 1939 metų gegužės
mėnesį laikraštis XX amžius rašė:
„Neperseniausiai Alytaus m. sav-bė pradėjo daryti K. Petrausko vardo miesto
sode didelį ir gražų fontaną. Šiomis dienomis tas fontanas jau baigtas.
<…> Dabar jau baigiama dažyti didelė estrada vasaros teatrui ir
orkestrui. Netrukus parke ulonų orkestras pradės griežti.“
Antrojo pasaulinio karo metais linksmas
gyvenimas Miesto sode buvo nutrūkęs. Nemažai žalos parkui padarė pirmąją karo
dieną prie koncertų aikštelės sprogusi bomba. Toje vietoje, tarp aikštelės ir
tako į Seminariją, atsiradusią daubą
apie dvidešimt metų pavasariais parko darbuotojai kantriai užlygindavo. Nuo 1959 metų sodininku dirbęs Stasys
Marcinkevičius ją vadino žemės žaizda.
Po karo parkas vėl buvo uoliai
tvarkomas. Atgaivinta ir kurį laiką tęsiama orkestrų atliekamos muzikos
tradicija. 1946 metų liepą laikraštis Tarybinė
Dzūkija rašė: „Alytaus miesto parke gyvenimas vėl įgauna savo pirmykštį
vaizdą. Liepos 6 dieną kaitriuose vasaros saulės spinduliuose pirmą kartą
sumirgėjo vaivorykščių spalvomis pradėjęs veikti fontanas. Šeštadienių,
sekmadienių ir kitų dienų vakarais Alytaus jaunimas dūdų orkestrui griežiant
kultūringai pasilinksmina.“
Laikui bėgant koncertų aikštelę vis
dažniau imta vadinti šokių aikštele. O jaunieji alytiškiai sovietmečiu ją buvo
įpratę vadinti plaščiadke (skolinys
iš rusų kalbos). Ji buvo aptverta metalinio tinklo tvora, tankiai apsivijusia
vijokliniais augalais. Vasaros estrada dieną viliodavo koncertais, vakare –
šokiais. Pasilinksminti jaunimas traukdavo iš visų miesto kvartalų.
7-ojo
dešimtmečio pradžioje šalia šokių aikštelės, link fontano iškilo lauko bufetas Grybas – stogas, medinių lentų grindys
ir staliukai. Tarp staliukų – pušų kamienai, pakraštyje – bufetininkės
langelis. Ten nusiperki limonado, saldumynų ar alaus, nešiesi prie staliuko.
Sėdi sau ir po stogu ir po pušim, mėgaujiesi maloniais vaizdais ir garsais:
augalų žaluma, gėlių spalvomis, fontano čiurlenimu.
Sovietmečiu Miesto sodas turėjo oficialų
pavadinimą – Kultūros ir poilsio parkas ir priklausė Kultūros namams. Nors
parkas buvo pavaldus Alytaus rajono vykdomojo komiteto Kultūros skyriui, jis
turėjo ir kolegialų valdymo organą – Kultūros ir poilsio parko Tarybą. Jos
daugumą sudarė miesto kultūros darbuotojai ir, žinoma, rajono valdžios
atstovai.
Nors 1973 metais parkas buvo perduotas Komunalinių įmonių kombinato
žinion, intensyvi kultūrinė veikla Miesto sodo aikštelėje nenutrūko ir tęsėsi
kelis dešimtmečius. Kiekvieną pavasarį renginių aikštelė kartu su parku buvo
ruošiama sezonui: išvaloma, profiliuojami takai, remontuojami, dažomi suolai
bei šiukšlių dėžės, įsigyjami nauji suolai, šluotos ir kitas smulkus
inventorius.
Gegužės 1-oji būdavo skelbiama parko
atidarymo diena ir aikštelėje prasidėdavo koncertai, dažniausiai – meno
saviveiklos kolektyvų. Vakarais gyva muzika jaunimą kviesdavo į poilsio
vakarus, kuriuos alytiškiai vadindavo tiesiog šokiais. Pasilinksminti jaunimas
traukdavo iš visų miesto kvartalų. Per 1970 metų šiltąjį sezoną kultūros ir
poilsio parke buvo pravesta 18 paskaitų, 5 teminiai vakarai, 13 koncertų, 3
šventės ir 8 kino seansai.
1981 metų rugpjūtį grupė Alytaus jaunimo Komunistinio rytojaus redakcijai
skundėsi, kad Miesto parke nerengiami šokiai. Savivaldybės atstovė informavo,
kad parko vasaros estradą kapitališkai remontuoja statybos-remonto valdyba. Iki
rugpjūčio 8 dienos bus paklotas cementinis pagrindas teraco grindims, suremontuota aikštelės tvora ir šokiai vėl vyks.
1999 metais, vykdant viso parko rekonstrukciją, buvo atnaujinta ir renginių aikštelės danga.
Muziejininkė Vilmantė Petrusevičienė