Atgimsta legendinė Miesto sodo šokių aikštelė

Legendinė Miesto sodo šokių aikštelė jau atgimsta! Daugybę smagių vakarų ir romantiškų susitikimų menanti vieta netrukus vėl džiugins miestiečius – jos rekonstrukcijos darbai jau prasidėję!

Taip pat projektuojamas ir visas Miesto sodas bei fontanas. Projektą kuria iš Alytaus kilęs architektas Petras Džervus, o jo parengimo pabaiga numatyta liepos mėnesį.

Miesto sode bus atnaujinta aikštelės danga, pastatyta elegantiška stoginė, sugrįš istorinis fontano apšvietimas ir senoviniai suoliukai, viską dar labiau pagyvins dar daugiau žydinčių rožių!

Fontanas bus atkurtas pagal istorinę ikonografiją. Rekonstruota vandens cirkuliacinės apytakos sistema. Projektuojama nauja parko apšvietimo sistema su naujais šviestuvais. Esami suoliukai, šiukšlių dėžės keičiami naujais, išskyrus buvusio Alytaus miesto savivaldybės mero Vytauto Grigaravičiaus dovanotą suoliuką, kuris bus atnaujintas.

Kalvio dovanotas suoliukas ir šiukšlių dėžė bus perkelti į kitą vietą Alytaus mieste.

Numatomas esamų takų remontas. Projektuojami nauji inžineriniai tinklai esamų (demontuojamų) inžinerinių tinklų vietose, trasose. Bus įrengti dviračių laikikliai. Atnaujinta vaizdo stebėjimo sistema. Įrengtas geriamojo vandens fontanėlis.

Projektas bus vertinamas paveldosaugos ekspertų, sprendiniai derinami su Kultūros paveldo departamentu.

1931 metais įsteigto Alytaus parko planas yra nesudėtingas, geometrinis, pritaikytas lygiam reljefui. Pagrindinės plano dalys: apskrita centrinė aikštė apie 50 metrų skersmens, nuo jos į visas puses besitiesiantys šeši takai ir dvi nuošalesnės poilsio aikštelės. Apie 1937 metus šalia įvairiaspalviais gėlynais išpuoštos centrinės aikštės buvo įrengta ir koncertų aikštelė su medine scena. Prieš estradą – daug suolelių publikai. Visi parko takeliai elektrifikuoti – vakarais šviesdavo gražūs apvalūs šviestuvai. Panašiu metu atsirado pavėsinė Altana, kurioje vasarą buvo prekiaujama gaiviaisiais gėrimais.

Koncertų aikštelėje tris kartus per savaitę grieždavo Antrojo DLK Birutės ulonų pulko orkestras, vadovaujamas pulko kapelmeisterio Apolinaro Likerausko. Koncertų pasiklausyti susirinkdavo daugybė miesto gyventojų, vasarotojų, jaunimo ir moksleivių. Tai buvo viena iš kultūringiausių ir gražiausių estetinio lavinimo bei muzikos propagavimo priemonių.

Alytaus miesto tarybos 1938 metų gegužės 4 dienos posėdyje miesto inžinierius Vytautas Trečiokas „painformavo, kad yra gautas iš ulonų pulko vado raštas, kuriuo prašoma perstatyti estradą Kipro Petrausko parke, nes esamoji netinka orkestro reikalams.“ Taryba vienbalsiai nutarė naujos estrados-vasaros teatro statybai panaudoti esamą miesto savivaldybėje atliekamą statybos medžiagą ir tam tikslui skirti 750 litų pinigais.

Ulonų orkestro koncertų Miesto sode svarbą rodo dar vienas mieto valdžios sprendimas. 1939 m. gegužės mėnesio miesto tarybos posėdyje ponas Burmistras pranešė, kad „Ulonų pulko orkestras per vasaros sezoną nesutinka koncertuoti už 2000 litų“. Tuomet taryba devyniais balsais už ir vienam susilaikius nutarė orkestrui atlyginimą pakelti iki 3000 litų. Tą patį 1939 metų gegužės mėnesį laikraštis XX amžius rašė: „Neperseniausiai Alytaus m. sav-bė pradėjo daryti K. Petrausko vardo miesto sode didelį ir gražų fontaną. Šiomis dienomis tas fontanas jau baigtas. <…> Dabar jau baigiama dažyti didelė estrada vasaros teatrui ir orkestrui. Netrukus parke ulonų orkestras pradės griežti.“

Antrojo pasaulinio karo metais linksmas gyvenimas Miesto sode buvo nutrūkęs. Nemažai žalos parkui padarė pirmąją karo dieną prie koncertų aikštelės sprogusi bomba. Toje vietoje, tarp aikštelės ir tako į Seminariją, atsiradusią daubą apie dvidešimt metų pavasariais parko darbuotojai kantriai užlygindavo. Nuo 1959 metų sodininku dirbęs Stasys Marcinkevičius ją vadino žemės žaizda.

Po karo parkas vėl buvo uoliai tvarkomas. Atgaivinta ir kurį laiką tęsiama orkestrų atliekamos muzikos tradicija. 1946 metų liepą laikraštis Tarybinė Dzūkija rašė: „Alytaus miesto parke gyvenimas vėl įgauna savo pirmykštį vaizdą. Liepos 6 dieną kaitriuose vasaros saulės spinduliuose pirmą kartą sumirgėjo vaivorykščių spalvomis pradėjęs veikti fontanas. Šeštadienių, sekmadienių ir kitų dienų vakarais Alytaus jaunimas dūdų orkestrui griežiant kultūringai pasilinksmina.“

Laikui bėgant koncertų aikštelę vis dažniau imta vadinti šokių aikštele. O jaunieji alytiškiai sovietmečiu ją buvo įpratę vadinti plaščiadke (skolinys iš rusų kalbos). Ji buvo aptverta metalinio tinklo tvora, tankiai apsivijusia vijokliniais augalais. Vasaros estrada dieną viliodavo koncertais, vakare – šokiais. Pasilinksminti jaunimas traukdavo iš visų miesto kvartalų.

7-ojo dešimtmečio pradžioje šalia šokių aikštelės, link fontano iškilo lauko bufetas Grybas – stogas, medinių lentų grindys ir staliukai. Tarp staliukų – pušų kamienai, pakraštyje – bufetininkės langelis. Ten nusiperki limonado, saldumynų ar alaus, nešiesi prie staliuko. Sėdi sau ir po stogu ir po pušim, mėgaujiesi maloniais vaizdais ir garsais: augalų žaluma, gėlių spalvomis, fontano čiurlenimu.

Sovietmečiu Miesto sodas turėjo oficialų pavadinimą – Kultūros ir poilsio parkas ir priklausė Kultūros namams. Nors parkas buvo pavaldus Alytaus rajono vykdomojo komiteto Kultūros skyriui, jis turėjo ir kolegialų valdymo organą – Kultūros ir poilsio parko Tarybą. Jos daugumą sudarė miesto kultūros darbuotojai ir, žinoma, rajono valdžios atstovai.

Nors 1973 metais parkas buvo perduotas Komunalinių įmonių kombinato žinion, intensyvi kultūrinė veikla Miesto sodo aikštelėje nenutrūko ir tęsėsi kelis dešimtmečius. Kiekvieną pavasarį renginių aikštelė kartu su parku buvo ruošiama sezonui: išvaloma, profiliuojami takai, remontuojami, dažomi suolai bei šiukšlių dėžės, įsigyjami nauji suolai, šluotos ir kitas smulkus inventorius.

Gegužės 1-oji būdavo skelbiama parko atidarymo diena ir aikštelėje prasidėdavo koncertai, dažniausiai – meno saviveiklos kolektyvų. Vakarais gyva muzika jaunimą kviesdavo į poilsio vakarus, kuriuos alytiškiai vadindavo tiesiog šokiais. Pasilinksminti jaunimas traukdavo iš visų miesto kvartalų. Per 1970 metų šiltąjį sezoną kultūros ir poilsio parke buvo pravesta 18 paskaitų, 5 teminiai vakarai, 13 koncertų, 3 šventės ir 8 kino seansai.

1981 metų rugpjūtį grupė Alytaus jaunimo Komunistinio rytojaus redakcijai skundėsi, kad Miesto parke nerengiami šokiai. Savivaldybės atstovė informavo, kad parko vasaros estradą kapitališkai remontuoja statybos-remonto valdyba. Iki rugpjūčio 8 dienos bus paklotas cementinis pagrindas teraco grindims, suremontuota aikštelės tvora ir šokiai vėl vyks. 1999 metais, vykdant viso parko rekonstrukciją, buvo atnaujinta ir renginių aikštelės danga.