Diena be automobilio – vartojimo amžiaus atgaila

Jei šiandien koks nors jūsų kolega į darbą demonstratyviai atvyko be automobilio - nenustebkite. Gali būti, kad rugsėjo 22 dieną tokiu poelgiu bent dalelę savo vartotojiškos egzistencijos kaltės prieš gamtą bandys išpirkti ir vienas kitas lietuvis.

Patį pirmą kartą vieša akcija „Mieste - be savo automobilio" buvo surengta 1998 metais Prancūzijoje. Idėja „užkabino" žaliuosius - 2000 m. tokia akcija jau surengta 760-yje Europos miestų. Prieš nepilną dešimtmetį, 2001 m. gruodžio 8 d. Berlyno Aplinkosaugos akademijoje buvo įvertinti pirmųjų tokių akcijų rezultatai ir pasirašyta visų dalyvavusių šioje akcijoje šalių aplinkos ministrų deklaracija. Tarp šių šalių yra ir Lietuva. Taigi, nuo 2001 metų rugsėjo 22-oji yra Tarptautinė diena be automobilio.

Šią dieną kaip ir kitur, taip ir mūsų šalyje bandoma atkreipti visuomenės dėmesį į neigiamą automobilių įtaką aplinkai ir žmonių sveikatai, patiems prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Žmonės raginami bent šią dieną mieste išsiversti be automobilio, ieškoti kitokių susisiekimo priemonių - eiti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar bent viešuoju transportu.

Na taip, automobilis yra kasdienis, būtinas, be jo šių dienų pasaulyje išsiversti nelabai pavyktų. Tačiau įvertinkite ir kitą pusę - juk tai pats tikriausias masinės gamybos teršalas. Ekspertų skaičiavimais, šiuo metu žemėje yra apie 800 mln. automobilių. Ir tai labai kintamas skaičius - kasmet pasaulyje pagaminama daugiau kaip 59 mln. naujų automobilių.

Automobiliai yra vienas iš klimato kaitą lemiančių taršos šaltinių - deginant kurą išsiskiria anglies dioksidas. Išsiskiriantys azoto oksidai (NOx) ir pavojingos cheminės medžiagos teršia orą ir dirvą, stipriai, dažnai negrįžtamai neigiamai veikia gamtą ir žmogų. Ne tik automobilių sukeliamas smogas dideliuose miestuose, bet ir išmetamos smulkios kietosios dalelės gali sukelti rimtų sveikatos problemų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl ilgalaikio automobilių sukeliamos oro taršos poveikio Europoje kasmet miršta apie 80 000 žmonių.

Gaminant automobilius sunaudojama daug gamtinių išteklių, tačiau vieną dieną automobilis tampa nenaudojamas. Kasmet EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalyse atliekomis tampa 50 mln. automobilių. Tai potencialus oro, dirvos ir gruntinio vandens taršos šaltinis.

Vidaus degimo variklių taršos mažinimas, alternatyvūs degalai, elektromobiliai ir vandenilinės technologijos - visa tai alternatyvos, kurios jau randa savo vietą XXIa. žmonijos pasaulyje. Tiesa, esamai situacijai pakeisti reikėtų radikalių pokyčių, o visi šie bandymai tėra dar tik pirmieji savo tobulumo pavojus suvokusios žmonijos žingsniai.

Štai šiais metais visoje ES visose parduodamose benzino rūšyse jau turi būti iki 10 procentų etanolio. Teigiama, kad tokiu būdu mažinamas naftos vartojimas ir gerinama mūsų pasaulio ekologinė situacija. Tačiau žaliųjų organizacijos labai atsargiai vertina dabartinį bioetanolio bumą. Manoma, kad tai gali pažeisti balansą tarp CO2 taršos ir planetos augalų CO2 absorbavimo.

„Tai gana ironiška situacija. Brazilijoje, Amazonės upės baseine kertami tropiniai miškai, kad ten būtų galima auginti rapsus. Įsivaizduokite absurdą, kad iškirtus tropinius miškus, kurie yra viso mūsų pasaulio plaučiai, jų vietoje auginama medžiaga biokurui. Tai pats akivaizdžiausias pavyzdys, kaip pažeidžiamas gamtos balansas", - pasakojo Augustė Brandt, „Greenpeace" organizacijos aktyvistė, Kopenhagos universitete tirianti atsinaujinančius energijos išteklius.

Dėl šios priežasties ES valdžia linkusi kontroliuoti bioetanolio gamintojus. Nuo praėjusių metų pradžios bioetanolio gamintojai turi patvirtinti, kad biomasės auginimo vietose iki 2008 metų nebuvo pelkių ar tropinių miškų.

Daug vilčių siejama ir su prasidedančia elektromobilių eros pradžia. Tačiau čia irgi kyla daug klausimų. Transporto elektrifikaciją nagrinėjęs inžinierius Mantas Pilkis pastebi, kad dabartiniai elektromobiliai nėra absoliučiai draugiški aplinkai. „Taip, važiuodami gatve jie tikrai yra patys tikriausi „zero emission" kartos atstovai. Tačiau dabartinių elektromobilių baterijų tarnavimo laikas yra gana trumpas, o jų elektromobiliuose - gausybė. Tokių baterijų utilizavimas yra didelė problema, nes jas perdirbant išsiskiria agresyvios cheminės medžiagos." - pastebėjo M. Pilkis.

Be to mūsų konsultantas pastebėjo, kad pasaulis visai sėkmingai teršiamas ir gaminant elektrą. „Jei elektromobilis naudos Kauno HE pagamintą elektrą - viskas šaunu. Tačiau pasvarstykime, jei kraunat įsivaizduojamo Lietuvos elektromobilių parko baterijas visu pajėgumu mazutą sriaubs Elektrėnų šiluminė elektrinė, tai taršos išvengti nepavyks"- svarstė inžinierius.

Lietuvos valdininkai ateitį piešia naudodami optimistines spalvas. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis minėjo, kad Lietuva sudarys palankias sąlygas elektromobilių plėtrai bei sieks, kad iki 2050 m. pusę šalies automobilių parko sudarytų ekologiški automobiliai.

„Artimiausiu metu elektra varomų transporto priemonių pardavimai turėtų išaugti, tai rodo ir oficialios prognozės - nuo 2020 m. sparčiai kris tradicinių benzininių vidaus degimo variklių ir dyzelinių variklių gamyba. Juos pakeis efektyviai energiją vartojantys draugiški aplinkai varikliai ir automobiliai. Lietuva iš esmės turi savąjį šansą - arba suspėti į šį traukinį, arba delsti ir po to vytis benuvažiuojantį", - konferencijoje „Elektromobiliai Lietuvoje: realybė, iššūkiai, problemos" sakė susisiekimo ministras E. Masiulis.

Optimizmas yra šaunu, tačiau prisiminkime - vidutinis automobilių amžius Lietuvoje siekia net 14 metų. Taigi, automobilinį progresą čia stabdo elementari automobilių pirkėjų pinigų stoka ir vartojimo įpročiai.

Almantas Karčiauskas