Liepos 12 dieną (1912 m.) Balkūnuose, Kalvarijos apskr. (dabar -
Alytaus r.) gimė Zigmas Neciunskas – Elytė. Kunigas, Dzūkijos partizanų rėmėjas ir globėjas. Dėl šeimos nepriteklių būsimas kunigas dar mažas buvo atiduotas auginti bevaikiam dėdei, gyvenusiam Alytaus r. Rumbonių kaime. Čia Z. Neciunskas baigė pradinę mokyklą, Alytuje - gimnaziją, po kurios Z. Neciunskas pasirinko dvasininko studijas. Į kunigus buvo įšventintas 1939-ųjų vasarą, paskirtas vikaru, o nuo 1944 m. - klebonu Nedzingėje.
1946 m. MGB Alytaus apskr. skyriaus darbuotojai kunigą suėmė. 1947 m. Lietuvos SSR MVD kariuomenės karinis tribunolas Z. Neciunską nuteisė dešimčiai metų lagerio. Ši bausmė buvo skirta už bendradarbiavimą su Dainavos krašto partizanais Juozu Vitkumi - Kazimieraičiu, Adolfu Ramanausku - Vanagu, Albertu Perminu - Jūrininku ir Antanu Kulikausku - Daktaras, kuris, kaip tvirtina Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, jį ir išdavė. Iki tremties Z. Neciunskas ėjo Dainavos partizanų apygardos kapeliono pareigas, platino laikraščius „Laisvės varpas“, „Už tėvų žemę“, įvairius dokumentus,
Lageriuose Oziorlage (Karelija) ir Dubrovlage (Mordovija) kunigas padėjo likimo nuskriaustiesiems. Z. Neciunskas iš tremties buvo paleistas 1955 m., po to tapo misionierimi 1956–1968 m. kunigavo Krasnojarsko krašte. Grįžęs į Lietuvą klebonavo Žiežmariuose, Beižionyse, Jiezne, Užuguostyje, Kalviuose. Grįžti į Nedzingę sovietinė valdžia neleido.
Kunigas mirė 1976 m. birželio 21 d. Kaišiadorių rajone, Kalviuose. Valdžia neleido iškilmingai palaidoti kunigo, bet į laidotuves susirinko tiek daug žmonių, kad nieko nebebuvo galima padaryti. Kun. Z. Neciunskas buvo palaidotas Alytaus rajone, Santaikos kapinėse.
LR prezidento 1999 m. dekretu Zigmas Neciunskas apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino karininko kryžiumi, jam po mirties pripažintas laisvės kovų dalyvio statusas. Kitąmet, 2012-aisiais, minėsime šio kovotojo, kunigo misionieriaus 100-ąsias gimimo metines.