Gegužės 24 dieną „Litexpo” parodų ir kongresų centre Vilniuje vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) XVII suvažiavimas, kuriame ketverių metų kadencijai buvo renkami prezidentas ir jo pavaduotojai.
Pirmame naujos kadencijos savivaldybių atstovų suvažiavime LSA prezidentas ir viceprezidentai buvo renkami atviru balsavimu. Nuo 2003 metų dvi kadencijas LSA vadovavęs Druskininkų meras Ričardas Malinauskas vėl sulaukė kolegų, Lietuvos merų paramos ir prezidentu buvo išrinktas trečiąkart. Už jo kandidatūrą balsavo 120 delegatai iš 122 dalyvavusių, du susilaikė. R.Malinausko kandidatūra buvo vienintelė, kurią pasiūlė suvažiavimo delegatai. Suvažiavime dalyvavo 122 delegatai iš 57 šalies savivaldybių. Trys savivaldybės - Lazdijų, Pakruojo, Vilkaviškio – savo atstovų kol kas neišrinko.
LSA suvažiavimo dalyvius pasveikino Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė, vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis, Seimo narys Valentinas Mazuronis. Suvažiavime dalyvavę delegatai kartu atstovauja 16 Lietuvos politinių partijų, koalicijų arba yra išsikėlę patys.
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Elektrėnų meras Kęstutis Vaitukaitis, Ignalinos rajono meras Bronis Ropė ir Pagėgių meras Virginijus Komskis išrinkti LSA viceprezidentais. Suvažiavime buvo išrinkta ir naujoji revizijos komisija, delegatams buvo pristatyta LSA 2010 metų finansinė ataskaita ir veikla bei 2011 m. finansinė sąmata bei nario mokesčio planai. Padėkos už bendradarbiavimą raštais Lietuvos parolimpinio komitetas apdovanojo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių bei Vilniaus miestus, Druskininkus, Radviliškio ir Raseinių rajonus. Specialiomis taurėmis buvo apdovanoti ir VI-ojo Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nugalėtojai.
LSA prezidentas R.Malinauskas ketverių metų LSA veiklą apžvelgusiame pranešime pažymėjo, jog savivalda yra pasiruošusi prisiimti atsakomybę už daromus darbus, tačiau jai reikia įrankių ir galių juos dirbti. R.Malinauskas apgailestavo, jog pastaruoju metu ryškėja tendencija mažinti savivaldos vaidmenį, paversti ją dar vienu centrinės valdžios įrankiu.
„Šiuo metu vykstantis žaidimas su funkcijų perdavimu ar delegavimu nesuteikiant pilno finansinio pagrindo sunkina darbą ne tik mums, tai atsiliepia ir gyventojams“, teigė savo kalboje LSA vadovas. Tačiau jis pabrėžė esąs įsitikinęs, jog „vietos valdžia ir žmogus, kuriam ji tarnauja, taps galinga jėga kuriant stiprią ir laimingą Lietuvą“.
Susirūpinimą dėl pastaruoju metu Lietuvoje stiprėjančių centralizacijos tendencijų ir bandymų mažinti savivaldos galias pareiškė visi suvažiavimo dalyviai, priėmę rezoliuciją „Dėl vietos savivaldos padėties Lietuvoje“. Joje teigiama, kad „centrinės valdžios institucijos, pažeisdamos į Europos Sąjungoje įtvirtintą subsidiarumo principą bei tarptautinius teisės aktus, riboja savivaldybių teises priimti svarbius sprendimus“.
Rezoliucijoje reiškiamas savivaldybių įsitikinimas, kad šalies aukščiausioji valdžia privalo laikytis 1999 metais seimo ratifikuotos Europos vietos savivaldos chartijos ir suteikti savivaldybėms teisę savarankiškai nustatyti šilumos ir vandens tiekimo kainas, teisę disponuoti žeme, taip pat - sudaryti savivaldybių biudžetus taip, kad jos turėtų realias galimybes tenkinti bendruomenių poreikius.
LSA rezoliucijoje taip pat raginama neriboti savivaldybių pajamų augimo, didinti skolinimosi limitus, keisti dabartinę savivaldybių biudžetų finansavimo tvarką ir suteikti savivaldybėms visas galimybes pasirinkti geriausią ir labiausiai vietos sąlygas atitinkančią valstybės perduotų funkcijų įgyvendinimo tvarką.