Alytuje planuojama kurti aviacijos mechanikų rengimo mokyklą
Balandžio 12-oji - tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Lygiai prieš pusšimtį metų buvo atliktas pirmasis skrydis aplink Žemės orbitą. 1961-ųjų balandžio 12 dieną orlaiviu „Vostok“ tai padarė Jurijus Gagarinas.
„Alytaus gidas“ teiraujasi, kaip gyvena mūsų miesto „gagarinai“? Kalbiname Alytaus aeroklubo direktorių Kęstutį URBANAVIČIŲ.
- Kęstuti, Alytaus aeroklubas gyvuoja ilgiau nei švenčiama tarptautinė aviacijos ir kosmonautikos diena. Kokią dieną anksčiau kaip savo profesijos gimtadienį minėdavo vyresnieji kolegos aviatoriai?
- Mūsų klubo ištakos siekia tarpukarį. Oficialiai įkurtas 1959-aisiais. Alytiškų aviatorių bendruomenė visuomet buvo kaip viena šeima – švęsdavo oficialias, ir ne tik, šventes.
- Kaip ši bendruomenė gausi šiandien? Koks vyriausio, jauniausio aviatoriaus Alytuje amžius?
- Turime apie pusšimtį, ištikimų padangei žmonių. Vyriausias - Raimundas Malijonis, kuriam dabar 72-eji. Jauniausieji – dešimtmečiai, lankantys aviabūrelį.
- Koks yra jūsų aviacinės technikos parkas, koks jo amžius, galimybės?
- Šiuo metu eksploatuojame sklandytuvus „Blanik“, „Jantar Standart“ ir 8 lėktuvus, iš kurių skraidymams šiuo metu tinkami 5: lenkų gamybos „Wilga 35A“ ir rusiški „Jak- 55m“, „Jak-52“ bei „Jak-50“. Mūsų jakais, kurių „jauniausiam“ – aštuoniolika metų, laimėti Lietuvos, Europos ir pasaulio sportinės aviacijos medaliai.
Minėtų lėktuvų stovis geras – „vilgute“ sėkmingai išvelkame sklandytuvus, atliekame apžvalginius, jakais – sportinius- pramoginius skrydžius.
- Kokia situacija su žmogiškaisiais ištekliais? Ar turite rankų, kurios turimą, nors ir nenaują, bet tvarkingą techniką išsaugos ateities kartoms?
- Alytiškiai ir kiti mūsų aeroklubo nariai - tikrai patyrę aviacijos mechanikai. Kasmet keliame kvafikaciją, laikome egzaminus licencijoms pratęsti. Norėčiau pasidžiaugti aviacijos technikų Virgilijaus Čepaičio, Petro Jurgionio, Sauliaus Kavaliausko, Vido Navicko, Nerijaus Baublio sugebėjimais. Pastarasis klubo narys – ne tik praktikas, tačiau ir teoretikas KTU studentams dėstantis apie lėktuvų konstrukciją, techninę priežiūrą.
- Gal turima minčių šį techninį personalą panaudoti, pavyzdžiui, Alytaus aeroklube įkuriant aviacijos technikų rengimo mokyklą?
- Alytaus kolegijoje ir kitose Pietų Lietuvos mokslo įstaigose rengiami automobilizmo specialistai. Mes nusprendėme savo specialistų sugebėjimus sujungti draugėn ir aeroklubo bazėje sukurti tokią mokymo specialistų rengimo sistemą.
- Nauji aviacijos specialistai turės galimybių įsidarbinti? Juk nemažai kur beveik serijiniu būdu mokomi kone potencialūs būsimi „bedarbiai“...
- Mūsų sumanymas orientuotas į realią rinką. Alytuje verčiamės savo pajėgomis, tačiau licencijuotų, patirtį turinčių specialistų, paklausa Lietuvoje auga. Dar daugiau galimybių turėtų atsiverti Pakaunėje pradėjus veikti „Rainnair“ orlaivių techninės priežiūros centrui, kuris planuoja aptarnauti visus Europoje skraidančius kompanijos lėktuvus. Čia ketinama įdarbinti šimtus technikų. Tai Alytaus aeroklubą dar labiau įkvepia rengti specialistų rengimo programą ir pradėti ją įgyvendinti.
- Orlaivio ir jį prižiūrinčio aviatechniko – negana, kad lėktuvas pakiltų ir nuskristų iš taško A iki taško B. Alytiškiai – geri pilotai?
- Taip, šiuo metu ne vienas Alytaus aeroklubo auklėtinis skraido tarptautiniais maršrutais – tai avialinijų transporto pilotai Evaldas Ambrazas, Linas Rūtelionis, valdantys ATR, „Boeing“, SAAB tipo orlaivius. Tokį pat išsilavinimą yra įgijęs ir Mantas Knyza. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute studijuoja ir daugiau mūsų miesto, krašto atstovų.
- Aviacijos technikai, avialinijų transporto pilotai – tai pagrindinės profesijos ar darbą galima gauti ir kitose, skrydžiams artimose instancijose?
- Jei kalbame apie alytiškius, kurie duoną valgo iš darbo, susijusio su aviacija – pavyzdžių turime ne vieną. Arūnas Pilevičius - Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) orlaivių skyriaus vedėjas, Juozas Ališauskas – aviacijos specialistų licencijavimo skyriaus vyr. specialistas, mūsų klubo narė Rita Eriksonienė – tos pačios CAA informacijos ir informatikos skyriaus specialistė. Romas Šimkonis - VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto skrydžių praktikų bazės vyriausiasis lakūnas instruktorius.
- Kęstuti, klubui vadovauji nuo 1997 metų. Tuomet, kai tave išrinko, buvai 24-erių. Kas pasikeitė per šį laikotarpį?
- Asmeniškai aš išsilaikiau komercinės aviacijos piloto, sraigtasparnio piloto licenciją ir dabar turiu teisę skraidyti ne tik lėktuvais, bet ir „laumžirgiais“. Toliau mokausi, po truputėlį artėju prie senos svajonės - valdyti keleivinį lėktuvą, skraidyti tarptautiniais reisais.
Na, o aviacijos pasaulyje permainų nemažai. Atsivėrė sienos, pilotai savo privačiais, įmonių ar aeroklubų lėktuvais atskrenda pas mus. Mes, alytiškiai, taip pat keliaujame. Su geografine laisve aviacijoje atsirado daugiau reikalavimų saugumui, bendra sistema, prie kurios turėjome prisitaikyti.
Džiugu, kad aviacija tampa vis populiaresne susisiekimo sritimi, o joje darbo turime.
- Kokius planus keliate šiems, Alytaus aeroklubui jau 52-iems metams?
- Didelių iššūkių lyg ir neturime . Aerodromas reikalingas tiek sportinės aviacijos, tiek praktinei kariškių veiklai, privačių orlaivių savininkams ir kitiems aviacijos profesionalams ir entuziastams.
Naujasis sezonas aerodrome prasideda jau artimiausią savaitgąlį – tai motorizuotų parasparnių varžybos. Šiemet dar ketiname sulaukti surengti radiobangomis valdomų aviamodelių čempionatą bei Alytaus taurę, galbūt ir akrobatinio skraidymo pirmenybes.
Klubo išsaugotu ir prižiūrimu aerodromu toliau sėkmingai naudojasi ir oro balionų, ultralengvųjų lėktuvų savininkai, įvairių švenčių organizatoriai. Manau, kad atidarius naująjį Tūktsantmečio tiltą mes tapsime lengviau pasiekiami ir matomi, todėl greičiausiai didės ir mūsų, kaip teritorijos masiniams renginiams, patrauklumas.
- Neretas alytiškis pasiilgsta vieno įspūdingiausių renginių Dzūkijos padangėje - aviacijos šou „Alytus ore“. Ar šventė kada nors sugrįš į Alytaus aerodromą?
- Praėjusiais metais pas mus vyko didelio žiniasklaidos ažiotažo sulaukusios sraigtasparnių varžybos, jas taip pat planuojama rengti po kurios pauzės. Dėl „Alytus ore“. Kodėl gi ne? Pradinis entuziazmas, su kuriuo rengėme pirmąsias, dešimtis tūkstančius žmonių sutraukusias šventes, prisipažinsiu išblėso. Tačiau tikrai norėtųsi, kad Jurgio Kairio piruetus ir kitus įspūdingus pasirodymus alytiškiai vėl matytų ne per žinių laidas ar jūtūbus...
- Mūsų klubo ištakos siekia tarpukarį. Oficialiai įkurtas 1959-aisiais. Alytiškų aviatorių bendruomenė visuomet buvo kaip viena šeima – švęsdavo oficialias, ir ne tik, šventes.
- Kaip ši bendruomenė gausi šiandien? Koks vyriausio, jauniausio aviatoriaus Alytuje amžius?
- Turime apie pusšimtį, ištikimų padangei žmonių. Vyriausias - Raimundas Malijonis, kuriam dabar 72-eji. Jauniausieji – dešimtmečiai, lankantys aviabūrelį.
- Koks yra jūsų aviacinės technikos parkas, koks jo amžius, galimybės?
- Šiuo metu eksploatuojame sklandytuvus „Blanik“, „Jantar Standart“ ir 8 lėktuvus, iš kurių skraidymams šiuo metu tinkami 5: lenkų gamybos „Wilga 35A“ ir rusiški „Jak- 55m“, „Jak-52“ bei „Jak-50“. Mūsų jakais, kurių „jauniausiam“ – aštuoniolika metų, laimėti Lietuvos, Europos ir pasaulio sportinės aviacijos medaliai.
Minėtų lėktuvų stovis geras – „vilgute“ sėkmingai išvelkame sklandytuvus, atliekame apžvalginius, jakais – sportinius- pramoginius skrydžius.
- Kokia situacija su žmogiškaisiais ištekliais? Ar turite rankų, kurios turimą, nors ir nenaują, bet tvarkingą techniką išsaugos ateities kartoms?
- Alytiškiai ir kiti mūsų aeroklubo nariai - tikrai patyrę aviacijos mechanikai. Kasmet keliame kvafikaciją, laikome egzaminus licencijoms pratęsti. Norėčiau pasidžiaugti aviacijos technikų Virgilijaus Čepaičio, Petro Jurgionio, Sauliaus Kavaliausko, Vido Navicko, Nerijaus Baublio sugebėjimais. Pastarasis klubo narys – ne tik praktikas, tačiau ir teoretikas KTU studentams dėstantis apie lėktuvų konstrukciją, techninę priežiūrą.
- Gal turima minčių šį techninį personalą panaudoti, pavyzdžiui, Alytaus aeroklube įkuriant aviacijos technikų rengimo mokyklą?
- Alytaus kolegijoje ir kitose Pietų Lietuvos mokslo įstaigose rengiami automobilizmo specialistai. Mes nusprendėme savo specialistų sugebėjimus sujungti draugėn ir aeroklubo bazėje sukurti tokią mokymo specialistų rengimo sistemą.
- Nauji aviacijos specialistai turės galimybių įsidarbinti? Juk nemažai kur beveik serijiniu būdu mokomi kone potencialūs būsimi „bedarbiai“...
- Mūsų sumanymas orientuotas į realią rinką. Alytuje verčiamės savo pajėgomis, tačiau licencijuotų, patirtį turinčių specialistų, paklausa Lietuvoje auga. Dar daugiau galimybių turėtų atsiverti Pakaunėje pradėjus veikti „Rainnair“ orlaivių techninės priežiūros centrui, kuris planuoja aptarnauti visus Europoje skraidančius kompanijos lėktuvus. Čia ketinama įdarbinti šimtus technikų. Tai Alytaus aeroklubą dar labiau įkvepia rengti specialistų rengimo programą ir pradėti ją įgyvendinti.
- Orlaivio ir jį prižiūrinčio aviatechniko – negana, kad lėktuvas pakiltų ir nuskristų iš taško A iki taško B. Alytiškiai – geri pilotai?
- Taip, šiuo metu ne vienas Alytaus aeroklubo auklėtinis skraido tarptautiniais maršrutais – tai avialinijų transporto pilotai Evaldas Ambrazas, Linas Rūtelionis, valdantys ATR, „Boeing“, SAAB tipo orlaivius. Tokį pat išsilavinimą yra įgijęs ir Mantas Knyza. VGTU Antano Gustaičio aviacijos institute studijuoja ir daugiau mūsų miesto, krašto atstovų.
- Aviacijos technikai, avialinijų transporto pilotai – tai pagrindinės profesijos ar darbą galima gauti ir kitose, skrydžiams artimose instancijose?
- Jei kalbame apie alytiškius, kurie duoną valgo iš darbo, susijusio su aviacija – pavyzdžių turime ne vieną. Arūnas Pilevičius - Lietuvos civilinės aviacijos administracijos (CAA) orlaivių skyriaus vedėjas, Juozas Ališauskas – aviacijos specialistų licencijavimo skyriaus vyr. specialistas, mūsų klubo narė Rita Eriksonienė – tos pačios CAA informacijos ir informatikos skyriaus specialistė. Romas Šimkonis - VGTU A. Gustaičio aviacijos instituto skrydžių praktikų bazės vyriausiasis lakūnas instruktorius.
- Kęstuti, klubui vadovauji nuo 1997 metų. Tuomet, kai tave išrinko, buvai 24-erių. Kas pasikeitė per šį laikotarpį?
- Asmeniškai aš išsilaikiau komercinės aviacijos piloto, sraigtasparnio piloto licenciją ir dabar turiu teisę skraidyti ne tik lėktuvais, bet ir „laumžirgiais“. Toliau mokausi, po truputėlį artėju prie senos svajonės - valdyti keleivinį lėktuvą, skraidyti tarptautiniais reisais.
Na, o aviacijos pasaulyje permainų nemažai. Atsivėrė sienos, pilotai savo privačiais, įmonių ar aeroklubų lėktuvais atskrenda pas mus. Mes, alytiškiai, taip pat keliaujame. Su geografine laisve aviacijoje atsirado daugiau reikalavimų saugumui, bendra sistema, prie kurios turėjome prisitaikyti.
Džiugu, kad aviacija tampa vis populiaresne susisiekimo sritimi, o joje darbo turime.
- Kokius planus keliate šiems, Alytaus aeroklubui jau 52-iems metams?
- Didelių iššūkių lyg ir neturime . Aerodromas reikalingas tiek sportinės aviacijos, tiek praktinei kariškių veiklai, privačių orlaivių savininkams ir kitiems aviacijos profesionalams ir entuziastams.
Naujasis sezonas aerodrome prasideda jau artimiausią savaitgąlį – tai motorizuotų parasparnių varžybos. Šiemet dar ketiname sulaukti surengti radiobangomis valdomų aviamodelių čempionatą bei Alytaus taurę, galbūt ir akrobatinio skraidymo pirmenybes.
Klubo išsaugotu ir prižiūrimu aerodromu toliau sėkmingai naudojasi ir oro balionų, ultralengvųjų lėktuvų savininkai, įvairių švenčių organizatoriai. Manau, kad atidarius naująjį Tūktsantmečio tiltą mes tapsime lengviau pasiekiami ir matomi, todėl greičiausiai didės ir mūsų, kaip teritorijos masiniams renginiams, patrauklumas.
- Neretas alytiškis pasiilgsta vieno įspūdingiausių renginių Dzūkijos padangėje - aviacijos šou „Alytus ore“. Ar šventė kada nors sugrįš į Alytaus aerodromą?
- Praėjusiais metais pas mus vyko didelio žiniasklaidos ažiotažo sulaukusios sraigtasparnių varžybos, jas taip pat planuojama rengti po kurios pauzės. Dėl „Alytus ore“. Kodėl gi ne? Pradinis entuziazmas, su kuriuo rengėme pirmąsias, dešimtis tūkstančius žmonių sutraukusias šventes, prisipažinsiu išblėso. Tačiau tikrai norėtųsi, kad Jurgio Kairio piruetus ir kitus įspūdingus pasirodymus alytiškiai vėl matytų ne per žinių laidas ar jūtūbus...
Video rekomendacijos
Naujienos iš interneto
Taip pat skaitykite
Naujausios žinios
Loading
