Kelias į Kauną: aštuoni kilometrai, 2030-ieji ir privatus partneris

Alytiškiai, kurie važinėja į Kauną, kelio Kaunas–Prienai–Alytus duobes ir provėžas pažįsta geriau nei bet kuris valdininkas. Valstybė pagaliau turi planą bent vienai jo daliai, tik kelias bus tvarkomas kitaip nei įprasta.

Susisiekimo ministerija siūlo beveik 8 km ruožą tarp Kauno ir Prienų rekonstruoti pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystę (PPP), praneša BNS. Tai ruožas nuo 11,6 iki 19,48 kilometro, skaičiuojant nuo Kauno.

Schema tokia: privati bendrovė už savo pinigus kelią suprojektuoja ir nutiesia, paskui dar 15 metų jį prižiūri. Valstybė per tuos 15 metų jai dalimis grąžina investicijas. Kitaip sakant, kelias perkamas išsimokėtinai.

Kada

Planą dar turi patvirtinti Vyriausybė. Iki naujo asfalto šiame ruože liko keleri metai, o 2028–2030 m. verta nusiteikti eismo ribojimams.

Dokumente rašoma, kad jame trūksta tvarkos beveik visur: dangoje, kelkraščiuose, eismo saugumo įrenginiuose. Provėžos kai kur siekia 5 cm gylį. Kas važiavo lyjant, žino, kad tokia vėžė vairuoja vietoj vairuotojo.

„Via Lietuva“ skaičiuoja, kad atnaujintu keliu per metus naudotųsi apie 8,8 mln. žmonių, t. y. vidutiniškai daugiau nei 24 tūkst. per dieną. Nemaža dalis jų yra dzūkai, važiuojantys į darbą, studijas ar oro uostą.

Privačiam partneriui per metus vidutiniškai būtų mokama apie 11,8 mln. eurų su PVM, daugiausia iki 15,5 mln. eurų. Per 15 metų susidarytų 232,5 mln. eurų realiąja verte arba 315,7 mln. eurų nominaliąja. Į šią sumą įeina ne tik statybos, bet ir pusantro dešimtmečio priežiūra.

Ministerija nauda laiko saugesnį eismą, trumpesnę kelionę, mažiau avarijų, mažesnes automobilių remonto išlaidas, mažesnį triukšmą ir taršą. Socialinė nauda įvertinta 57,3 mln. eurų grynąja verte.

Šis projektas yra antrasis naujoje beveik 4,4 mlrd. eurų PPP programoje, pagal kurią 2027–2033 m. per tris etapus planuojama tvarkyti šalies kelius ir tiltus. Pirmasis buvo Zarasų aplinkkelis, kurį Vyriausybė leido statyti vasarį. Kauno–Alytaus kelio ruožas patenka į pirmąjį etapą kartu su Klaipėdos pietiniu aplinkkeliu ir 99 tiltais bei viadukais įvairiuose miestuose. Vėlesni etapai skirti „Via Baltica“.