Aukštesnis nei lenkų išsilavinimas alytiškiams neteikia pranašumo darbo rinkoje

Alytuje buvo kalbama apie mūsų krašto galimybes. Perspektyvas tapti ne bedarbių ar emigruojančių lietuvių zona, o virsti regiono turizmo, traukos centru. Ar tai realu?

Apie tai buvo diskutuojama seminare Alytaus kolegijos informacijos ir ryšių technologijų fakultete. Lietuvos ir Lenkijos pranešėjai su alytiškiais smulkiojo verslo ir turizmo atstovais dalinosi pasaulinėmis ekonomikos tendencijomis ir pristatė projektą „Dynamic: dinamiška turizmo sektoriaus smulkių ir vidutinių įmonių klasterizacija pasienio rajonuose Suvalkuose ir Alytuje“.

Projekto esmė – turizmo organizatorių, juos aptarnaujančio verslo ir paslaugų teikėjų dėmesį atkreipti į reklamos, rinkodaros galimybes. Europos tarpdisciplininių tyrimų instituto atstovai, profesorius dr. Rimantas Gatautis ir jo kolegė iš Lenkijos dr. Anna Sadowska akcentavo, kad regionų verslininkų silpnybė slypi tame, kad jie įpratę „plaukioti“ po vieną. Tam gi, kad suviliotum reklamos efekto „ryklį“, smulkioms rinkos „žuvytėms“ reiktų veikti išvien.

Turizmo traukos objektų savininkų, verslininkų, o drauge ir viso regiono vardan drauge turėtų veikti ir vietos politikai, žiniasklaida. „Jeigu nesusivienysit, jus nurungs kitas regionas“, - pasakojo Anna Sadowska. „Ir negalvokit, kad konkurencija tarp regionų yra mažesnė nei tarp įmonių“, - ragino R. Gatautis.

Per Lietuvos ir Lenkijos sieną besiribojantys Alytaus ir Suvalkų regionai iki šiol dirbo vienas kito labui, tačiau tarpusavio konkurencija taip pat auga. Skaičiai kalba patys – Suvalkų regione gyvena beveik 100 tūkst. daugiau gyventojų (276 tūkst. 767), Alytaus – 177 tūkst.

Lenkijos šiaurės rytų regioną kerta „Via Baltica“, „Rail Baltica“, Berlyno – Sankt Peterburgo magistralės, Pietų Lietuvą – „Rail Baltica“ ir Kauno – Druskininkų, Augustavo - Prienų keliai. Pas kaimynus žalieji plotai sudaro 34, pas mus – 32 %. Alytaus regionas ribojasi su Baltarusija, Lenkija, Suvalkų – ir su Rusija.

Atrodo, kad Alytaus regiono gyventojus pasitempti verčia ir kiti kaimynų lenkų rodikliai. Vidutinė lenkių gyvenimo trukmė – 81 m., lenkų – 72 m., atitinkamai Alytaus regiono lietuvių – 80 ir 69 m. Kaimynų krašte veikia 155 viešojo maitinimo vietos, mūsuose – 102. Apgyvendinimo paslaugas minėtame Lenkijos krašte teikia 73, pas mus – 58 objektai, iš kurių net 19 veikia Druskininkuose.

Turistų abiejuose kraštuose per metus priskaičiuojama virš 200 tūkst. Keliautojai iš užsienio Suvalkų regione sudaro 12 % - daugiausia iš Baltarusijos, Estijos, Lietuvos, Vokietijos, Alytaus krašte iš toliau atvykusieji sudaro 26 % - iš Latvijos, Lenkijos, Prancūzijos, Vokietijos.

Ikidarbingo jaunimo Lenkijos pusėje – 21, mūsuose – 15,4 %. Pensininkų Suvalkų krašte – 16, Alytaus – 22,3 %, darbingo amžiaus gyventojų – beveik po lygiai (63 % ir 62,3 %). Didžiausi darbdaviai Suvalkuose – žemės ūkis, miškininkystė (48 %), Alytuje šis sektorius įdarbinęs 18 %.

Mūsuose labiau išvystyta pramonė, statyba, paslaugos, sulaukiama gausesnių užsienio investicijų ir sukuriama daugiau bendrojo vidaus produkto (BVP). Su viduriniu išsilavinimu – 5 %, profesiniu diplomu – 16, pradiniu išsimokslinimu – 29 % Lenkijos suvalkiečių. Žmonių su aukštuoju išsilavinimu lenkuose – 13, Alytaus pusėje – 60 %. Deja, aukštesnis išsilavinimas alytiškiams nesuteikia privilegijų darbo rinkoje – nedarbo lygis Alytaus regione gerokai viršija bedarbystę Lenkijos Suvalkų krašte.