Naktį bus įvedamas žiemos laikas

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį Lietuvoje bus atšauktas vasaros laikas – laikrodžio rodyklę pasukus viena valanda atgal, bus įvestas žiemos laikas.

Žiemos laikas galios iki kovo pabaigos. Šiuo laikotarpiu šviesusis paros metas ryte prasideda anksčiau ir vakare trunka trumpiau, palyginti su vasaros laiku.

Taip pat skaitykite

Žiemos ir vasaros laiką nuspręsta įvesti, kad būtų geriau išnaudojamas šviesusis paros metas. Kritikai teigia, kad laiko kaitaliojimas gali kenkti sveikatai.

Laikas Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, vykdant Bendrijos direktyvą, dėl vasaros keičiamas dukart per metus.

Europos Komisija ir Europos Parlamentas remia idėją atsisakyti laikrodžių sukiojimo, bet dauguma valstybių narių sprendimui kol kas nepritaria.

1784 m. – Benjamin Franklin idėja: Amerikos išradėjas ir politikas Benjamin Franklin pirmasis satyriniame rašinyje pajuokavo, kad paryžiečiai sutaupytų daug žvakių, jei keltųsi kartu su saulėtekiu. Tačiau oficialios sistemos jis nepasiūlė.
1895 m. – Vabzdžių kolekcionieriaus pasiūlymas: Naujosios Zelandijos entomologas George Vernon Hudson oficialiai pasiūlė sukti laikrodį dviem valandomis į priekį. Jam tiesiog reikėjo daugiau šviesaus laiko po darbo, kad galėtų rinkti ir tyrinėti vabzdžius.
1907 m. – Šviesos švaistymo stabdymas: Jungtinėje Karalystėje statybininkas William Willett išleido brošiūrą „Dienos šviesos švaistymas“. Jis pastebėjo, kad vasaros rytais žmonės miega, kai lauke jau šviesu, ir aktyviai kovojo už laiko keitimo idėją, tačiau palaikymo iš pradžių nesulaukė.
1916 m. – Pirmasis pritaikymas (Karas): Pirmą kartą vasaros laiką įvedė Vokietija (1916 m. balandžio 30 d.) Pirmojo pasaulinio karo metu. Taip buvo siekiama sutaupyti anglies, naudojamos dirbtiniam apšvietimui gamyklose. Netrukus šį pavyzdį perėmė Jungtinė Karalystė ir kitos Europos šalys, o 1918 m. – ir JAV.

Laiko sukiojimas LietuvojeLietuvoje laikas pirmą kartą buvo persuktas dar vokiečių okupacijos metais 1916 m. gegužės 1 d. Vėliau, sovietmečiu, ši praktika vėl grąžinta 1981 metais. Nors 2000–2002 m. Lietuva buvo atsisakiusi šio įpročio, nuo 2003 m., derinantis prie Europos Sąjungos taisyklių, prie laiko sukiojimo buvo sugrįžta ir jis taikomas iki šiol.