Tradicinis šeimų ralis – maloni pažintis su Lazdijų kraštu ir naujais bendraminčiais (FOTO)

Keliautojai pirmiausia susirinko į naujas turizmo informacijos centro patalpas, įsikūrusias Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Janaslavo k., kur išklausė instruktažą, susipažino su naujuoju maršrutu ir pirmą kartą iškėlė šio ralio žalią vėliavą su joje pavaizduotu maršrutu.

Vieni čia sutiko senus bičiulius, su kuriais keliavo jau ne pirmą kartą, atvyko ir tokių šeimų, kurios yra dalyvavę visuose raliuose. O kiti surado naujų pažįstamų, keliones mėgstančių bendraminčių.

Pirmiausia 40 automobilių virtinė, kurioje važiavo net 150 turistų, atvažiavo į Lazdijų centrą, kur pagerbdami paminklą kovojusiems už nepriklausomybę apvažiavo aplink Nepriklausomybės aikštę. Tuomet nuvyko į Lazdijų krašto muziejų, kur išgirdo pasakojimus apie Seinų ,,Žiburio" gimnaziją, veikusią tarpukariu, klausėsi pasakojimų apie jos direktorių Motiejų Gustaitį, Lazdijuose mokytojavusią poetę Salomėją Nėrį, gimnazijoje besimokiusį Adolfą Ramanauską - Vanagą, kuris pokaryje tapo visos Lietuvos partizanų vadu.

Kita sotelė - Mičiūnų k., kuriame gimė ir augo vėliau Australijoje gyvenęs žymus publicistas ir poetas Vincas Kazokas. Čia prisimindami šį garsų lietuvių išeivių veikėją pastatė koplytstulpį. Beje, kitą diena, jau viešėdami Kapčiamiesčio mstl. ralio dalyviai aplankė jo kapą.

Toliau turistų kelias nuvingiavo į Kapčiamiesčio užkardą, kurios pasieniečiai saugo Lietuvos valstybinę sieną su Baltarusija, kuri yra ir Europos Sąjungos siena.

Pasieniečiai pakvietė į savo patalpas, parodė įrangą, kinologai surengė savo augintinių Doros ir Fandros pasirodymą, kuris patiko ir mažiems, ir dideliems.

Kapčiamiečio pasienio užkardos vado pavaduotojas Saulius Motukas palydėjo į Sirguškės k., parodė valstybės sieną.

Ančios girininkijos miške keliautojai apžiūrėjo betoninius apkasus, kuriuos rusų kareiviai pastatė 1940 m., ruošdamiesi kariauti su vokiečiais.

Smalsu buvo sustoti ir piečiausiame Lietuvos taške - Varviškės k., ant Nemuno kranto, kurio kitame krante - jau Baltarusija, apžiūrėti ant Baltosios Ančios stovinčią hidroelektrinę, pažvelgti į Nemuno ir Baltosios Ančios santaką Sventijansko kaime.

Kapčiamiesčio Dievo apvaizdos bažnyčioje klebonas, kun. Jonas Alesius aukojo šv. Mišias už keliautojus ir jų šeimas. Po pamaldų pašventino ralio dalyvių automibilius.

Ralio dalyviai nakvojo Kapčiamiesčio Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje, kur baigiamas įrengti šio krašto muziejus.

Keliautojai aplankė ir privatų šio krašto šviesuolių Lietuvos nusipelniusio miškininko, ilgamečio Ančios girininkijos girininko Vytauto Stacevičiaus ir jo žmonos, pedagogės Birutės muziejų, skirtą E. Pliaterytei. Sukilimo vadė yra palaidota senosiose Kapčiamiesčio kapinėse, miestelio centre jai pastatytas paminklas.

Kol ralio dalyvių kelias vingiavo Kapčiamiesčio sen. juos lydėjo seniūnas Vidmantas Dambrauskas, o pasiekus Šlavantus, prie Švč. Mergelės Marijos Apreiškimo bažnyčios laukė seniūnė Julija Maziukienė. Ji per gelstančius miškus, pro reto grožio ežerus turistus palydėjo iki Gegutės k., kur šalia Šlavanto ežero ir piliakalnio yar įsikūrusi Rasos ir Vidmanto Tomkevičių kaimo turizmo sodyba ,,Rasa". Čia J. Maziukienė visus pavaišino tarkuotų bulvių bandomis ir savu sūriu, o tas vaišes ruošė kartu su savo mama.

Atminimui ralio dalyviai gavo įvairių prizų, dar pabendravo, pasikalbėjo, o prieš išvykdami į namus dar kartą išskleidė ralio vėliavą ir atminčiai nusifotgrafavo. Jie sakė, kad yra labai dėkingi R. Stulgienei ir kitiems turizmo informacijos centro darbuotojams, abiem seniūnams bei šio ralio gidui, dabar Vilniuje gyvenančiam Juozui Žitkauskui, kuris kilęs iš Kapčiamiesčio ir puikiai žino krašto istoriją.