Sakmė apie kreivą atliekų rinkliavos Pinokį, iš kurio nebus svajonių jaunikio

Tai mūsų dainuojančios revoliucijos laikų „Anties" dainos žodžiai. Jie šiandien labai gerai tinka Alytaus miesto valdžios daugumai.

Į ją susibūrę konservatoriai, liberalcentristai, socialliberalai, darbiečiai ir vienas krikdemas, vadovaujami nepartinio mero bei kartkartėmis šią daugumą palaikančių ar bent nesipriešinančių keleto socialdemokratų, geriausiai žino ar bent mano žiną, ko labiausiai reikia Alytaus miesto žmonėms.

Pagal į miesto valdžios daugumą susibūrusius politikus, šiandien verslui labiausiai reikia tris, keturis, ar aštuonis kartus didesnės rinkliavos už šiukšles, negu, turėdami sutartis, jie mokėdavo iki šiol. O gyventojams būtinai reikia tik keletu litų didesnio mokesčio už šiukšlių surinkimą ir jų perdirbimą. Kam trimis litais, kam penkiais. Ir kad būtinai šiukšlių mokesčiu apmokestintų sandėliuką, kuriame jis kastuvą su grėbliu ir dviratį laiko. Žinoma, jie išgirdo ir daugiavaikių šeimų pageidavimus, kuriems mokestis už šiukšlių surinkimą, jeigu gyvena nedideliame bute, sumažės.

Niekas net pagalvoti tenedrįsta, kad naujos rinkliavos apologetai tarnauja ne eiliniams alytiškiams, bet kokiai šiukšlių verslo monopolijai. Jie net negirdi jų norų, bet kažkodėl užmerkia akis, kai sugretini du skaičius - 3,5 mln. litų per metus atsieisiančias šiukšlių surinkimo ir sutvarkymo sąnaudas ir 5,7 mln. litų planuojamas pajamas iš 17 centų už kvadratinį metrą kas mėnesį. Ne, ne, dievaž, jie neproteguoja šiukšlialupių verslo, bet šio skirtumo nemato. Nors įstatymai aiškiai nurodo, kad šiukšlių surinkimas ir tvarkymas yra viešoji paslauga ir pajamos iš jos teikimo negali viršyti sąnaudų.

Kolegos miesto taryboje ne tik įsiklauso į gyventojų nuomonę (ypač, kai pradedama kalbėti apie šilumos kainų didinimą, mokyklų uždarymą, ect.) ir stengiasi jų labui, bet sugebėjo išrasti net amžinąjį mokesčio už šiukšles variklį. Jis veiks, net kai nebus šiukšlių.

Netikite? Tad pasakykite man, kur regėjote tokią stebuklų šalį: krizė, vartojimas mažėja, du pensininkai iš paskutiniųjų taupo jau ir maisto sąskaita, vietoje trijų pakelių pieno perka tik du per savaitę, o vietoje cukraus arbatą saldinasi „tik-tak" grūdeliais, tačiau už šiukšlių, kurių šeimoje vis mažiau, surinkimą jie mokės daugiau, negu penkių asmenų šeima, kurios trys vaikai kasdien nusiperka po ledų porciją, o kas antra diena - po pakelį traškučių ir plastikinį „bambalį" limonado? Žinoma, galbūt ateis metas, kai ir traškučių niekas nebepirks ir limonado negers. Tada nebus ir šiukšlių. Bet rinkliava tai liks.

Argi tai ne amžinasis variklis - šiukšlių nėra ir gali niekada nebūti, bet mokestis, kuris vadinasi rinkliava už kvadratinius metrus, yra ir bus. Ko daugiau reikia tiems, kurie nusiteikę sočiai gyventi iš mokesčio surinkimo šiukšlių verslui?

Nesinori tikėti, kad tokių elementarių dalykų nesupranta kiti tarybos nariai. Ir anaiptol nereikia čia aiškinti apie kažkokį socialinį solidarumą, jei nėra elementaraus teisingumo. Jeigu kažkam taip norisi socializmo, tai niekas netrukdo tapti šarikovais ir, užsivilkus šimtasiūlę, eiti per gyventojų namus bei butus ir tiesiogiai rinkti pinigus atliekų tvarkymo centrui. Bolševikai tai vadino eksproprijacija -turto nusavinimu. Tik jeigu jau taip, tai tada ... netoli nuo 1917 metų tenuėjome.

Galima iki pamėlynavimo kalbėti apie miesto ir jo žmonių problemas, krizę, lėšų taupymą, valdžios poreikių ribojimą, priešintis ir taip galą su galu vis sunkiau suduriančių šalies piliečių smaugimui naujais ar neteisėtais mokesčiais, bet valdžia, kuriai atrodo, kad ji geriausia žino, ko reikia visuomenei, nepasikeis. Nes kol atskiri individai toje valdžioje galės pasislėpti už kolektyvinės tarybos narių atsakomybės, tol Lietuvoje bus pilna Pontijų Pilotų. Jie visuomet, kaip ir prieš du tūkstančius metų, galės pasakyti: „Aš nusiplaunu rankas, jūs žinokitės..."

Ir visuomet atsiras kam paduoti rankšluostį. Rankos gal ir bus švarios. Bent tą akimirką. O ar bus švari sąžinė?

Džiaugiuosi, kad po ketvirtadienio balsavimo tarybos posėdyje, kuomet mūsų Tvarkos ir teisingumo frakcija teikė balsavimui sprendimo projektą, kuriuo Alytaus mieste būtų panaikintas naujas rinkliavos už šiukšles mokestis, nei visi mūsų frakcijos nariai, nei kolega Gediminas Daukšys nenusiplovė rankų ir neieškojo jokių kompromisų su sąžinę ir pasisakė, kad minėta rinkliava nebūtų taikoma. Gaila, kad mūsų tebuvo tik keturi.

O kitų apsisprendimą balsuoti už rinkliavą ar apskritai nebalsuoti šiuo svarbiu klausimu anksčiau ar vėliau įvertins tie žmonės, kuriu atžvilgiu, mano nuomone, nebuvo pasielgta teisingai nei priimant tą rinkliavą praėjusiais metais, nei dabar, esant galimybei tą rinkliavą atšaukti ir kartu ieškoti geriausių sprendimų.

Pasiūlymai taisyti nuo liepos pradžios įsigaliojusį rinkliavos mokestį, numatyti kažkokias lengvatas - ne išeitis. Nes kartą nudrožus kreivą Pinokį, iš jo niekas ir niekada jau nenutašys svajonių jaunikio.