Alytiškė – devynių amatų meistrė (foto)

Pokalbis prasidėjo nuo parodos, nes Rytė prisipažino, jog tai yra jaudinantis įvykis jos gyvenime, malonus jos darbų pagerbimas bei įvertinimas to, ką ji moka. R. Uždavinienė dirba lopšelyje - darželyje ,,Nykštukas", kurio darbuotojos draugauja su netoliese bibliotekoje dirbančia Angelė Jakimoniene. Ši Alytuje garsėja, kaip nenuilstanti parodų rengėja, ,,Kraitės" globėja, paskatinusi ne vieną rankdarbių, floristikos kūrėją išeiti į viešumą. Rytė taip pat neatsispyrė Angelės prašymui.

Ekspozicijoje rodomas 31 kūrinys, iš kurių daugiausia - floristikos puokštės ir paveikslai, o dar parodyti pirmieji drožybos darbai. Parodų salė skoningai išpuošta Rytės nunertomis servetėlėmis ir sukomponuotais audiniais.

A. Jakimonienė sako, kad pirmiausia ją sužavėjo darbų įvairovė, o vėliau ir įvairi technika, kuria jie atlikti. Todėl pirmąja Rytės paroda džiaugiasi cituodama Hermano Hesės žodžius, kad kiekviena pradžia - tarsi stimulas naujas.

Parodoje daugiausia - puokščių ir floristikos paveikslų. Puokštės - įspūdingo dydžio, pasak Rytės raguotos, tai zuikiakrūmių šakos, prie kurių sukomponuoti kiti džiovinti augalai. Labiausiai Rytė mėgsta darželiuose augančius sausiukus, įvairiausias pievų smilgas bei linų stiebelius. Smalsu sužinoti, kaipgi visi augalai taip gražiai vienas prie kito prigludę taip gražiai laikosi, gal jie kokiais klijais sulipinti? Rytė tik smagiai šypteli, ir išduoda paslaptį, kad jie surišti žaliais siūlais. Tiesa, šie taip pritaikyti prie zuikiakrūmių spalvos, kad vos akimi įžiūrimi, nežinosi - ir nepastebėsi. Dauguma augalų į Alytų atkeliauja iš Pirčiupių k. (Varėnos r.), Rytės tėviškės, kur ir dabar gyvena jos mama Marytė Simanavičienė. Moteris jų prisirenka pievose, pamiškėse, palėpėje išdžiovina, tik gėlių jai išsiauginti padeda draugė. Visas puokštės įvairiomis progomis išdovanoja giminėms ir bičiuliams. Ji sako, kad gėlių kompozicijos gražiausiai atrodo vienerius metus, nes vėliau, jos, kaip ir verbos, pradeda po truputį blukti. Su trapiais džiovintais augalais ji visai nebijanti dirbti, nes kiekvieną, net ir liauniausią stiebelį, galima palenkti ar pakeisti kitu.

Floristikos paveikslus alytiškė komponuoja ypač lengvai, kartais ji per vakarą suspėja jų sukurti net keturis. Augalus dėlioja veidrodiniu principu, ant gulinčio stiklo, o jau tuomet uždeda rėmelius su audiniu. Jeigu kompozicija nepatinka, ją pataiso. Rytei labai svarbu - parinkti originalių spalvų audinius, juk tai paveikslo - pagrindas. Bet ji prisipažįsta, kad tai yra labai malonus darbas, nes jau tuomet galvojanti, ką iš jo sukurs.

Puokštėse ir paveiksluose Rytė dažniausiai įkomponuoja rudų atspalvių gėles, nes tokias labiausiai mėgsta. Kartais kompozicijose panaudoja ir ryškesnius rožių žiedlapius. Uždengti stiklu floristikos paveikslai aplinką gali puošti ilgiau nei puokštės. Jokių dirbtinių gėlių į savo kompozicijas alytiškė nededa.

Rytė sako, kad komponuoti gėles įkvepia meilė gamtai. Ji užaugo gražiame Dzūkijos kampelyje ir labai mėgo vaikščioti po laukus, miškus, nuo mažens domėjosi gėlėmis. Paaugusi pradėjo galvoti, kad būtų įdomu studijuoti dekoravimo meną. Tik jos tėtė liepė važiuoti mokytis siūti. Ji pakluso, nors visada manė, kad siūti jai nereikia mokytis - ir taip sekasi. Dar ji moka siuvinėti, megzti, nerti kabliuku. Taigi viską visuomet darė pati, savo rankomis. Parodos atidarymui ir mūsų pokalbiui Rytė taip pat pasisiuvo įspūdingą palaidinę.

Gyvenime taip susiklostė, kad ji yra darželio padėjėjos auklėtoja, ir labai džiaugiasi, kad jos darbo valandos skirtos vaikams. Tikriausiai būtų radusi savo pašaukimą ir įgydama kirpėjos specialybę, nes labai mėgsta šukuoti, ypač - pinti kasas. Dar Rytei labai smagu, kad gali realizuoti savo sugebėjimus: jos darbai puošia darželį, per šventes kuria dekoracijas scenai, yra pasiuvusi dvi kolekcijas drabužių. Ypač jai patiko kurti kostiumus, kai vaikai per rudens šventę vaidino daržoves.

Neseniai R. Uždavinienė sumanė ir drožti, pjauti, medį tekinti bei lakuoti. Tiesiog nusipirko turguje įrankius ir ėmėsi darbo, taip gimė pirmieji mediniai darbai. Kelis juos eksponuoja ir parodoje, bet prisipažįsta, kad jų niekam nedovanosianti. Šie pirmieji mėginimai yra labai brangūs, nes juos kuriant teko ir pirštus susikruvinti. Parodžiusi įspūdingą raganos ,,galvą" pasakoja, kad ją rado šalia Alytaus esančiame Vidzgirio miške, labai sunku buvo ją nuo kelmo nupjauti. Kai ši iždžiūvo, sumanė pašalinti žievę, nulakuoti, ,,priaugino" plaukus. Ir tikėtina, kad panašių medžio kompozicijų gims ir daugiau.

Gyvenimas Rytei nepagailėjo įvairių išmėginimų, ji turi rūpintis, motinos, brolio sveikata. Dažnai važiuoja į Pirčiupių kaimą, kur kartu su mama turi didelį ekologišką daržą, nes saugosi bet kokių trąšų ir pripažįsta tik sveikus produktus.

Vis tik patys gražiausi ir brangiausi Rytės kūriniai yra dvynukės dukrytės, dvidešimtmetės Rūta ir Ramunė, kurių išvaizdą atskirti sugeba tik mama. Vėlgi taip buvo lemta, kad nuo penkerių metukų jas išaugino viena. Dabar moteris sielojasi tik dėl to, kad tegaudama labai mažą atlyginimą, negalėjo jų išleisti studijuoti į Vilniaus ar Kauno universitetus. Netgi galvojusi apie darbą užsienyje, bet kas tada rūpintųsi artimųjų sveikata? Gabios mergaitės yra Alytaus kolegijos pirmakursės, vienai iš jų pagal studentų mainus jau siūloma važiuoti mokytis į užsienį. Rytė tiki, kad dukrytės mokysis ir savo tikslus pasieks. Pasiteiravus, ko dar norėtų, sako, kad dažniau kurti dekoracijas šventėms, puošti sceną.

Neseniai atidaryta paroda - jau pastebėta, eksponuoti savo darbus Rytę pakvietė į Alytaus valstybinius vaikų globos namus, kurių bendruomenė ruošiasi švęsti Globėjų dieną.