Dzūkijoje skursta pasėliai ir dega miškai

Dzūkijos ūkininkai ir miškininkai vis neramiau žvalgosi į dangų, o kaitriai šviečiančiai saulei tai visai nė motais. Pasėliams verkiant reikia lietaus: gražiai sudygę žiemkenčiai jau pradeda džiūti ir žūti, o vasarojus apskritai nedygsta.
Paskutinį kartą Dzūkijoje lijo prieš Velykas, balandžio 9 d., ir jau tuomet ūkininkai kalbėjo, kad lietaus labai reikia. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Varėnos stoties direktorė Valentina Kneziauskienė „ŪP" sakė, kad tuomet iškrito 9,8 mm kritulių. Tai buvo paskutiniai Dzūkijos žemę suvilgę lašai. Tiesa, ji atkreipė dėmesį, kad per kovą kritulių iškrito 43,5 mm, o tai yra net daugiau nei norma - 34 mm. V. Kneziauskienė susirūpinusi kalbėjo, kad Varėnos miškuose nustatytas ketvirtos klasės gaisringumas ir jis vis didėja, medžiai vos žaliuoja, pienės, tikrosios pavasario pranašės, beveik nežydi.

Alytaus r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Stasys Supranavičius sakė, kad įstatymo gamtai nėra, nei Seimas, nei savivaldybės taryba jai negali nurodyti. Belieka laukti Dievo malonės ir tikėti prognozėmis, kad gegužės 5 d. palis. Įvertinus, kiek kritulių iškrinta per metus arba per ketvirčius, paaiškėja, kad jų būna vienodas kiekis. Tik baisu, kad po sausros gali pradėti labai lyti ir kritulių perteklius taip pat atneš nuostolių, nes pasėliai tiesiog paskęs. O kol kas žiemkenčiai skursta, pavasarį pasėti javai - nedygsta.

Pasak S. Supranavičiaus, laimėjo tie ūkininkai, kurie pasėjo anksčiau, nors ir jiems rūpesčių netrūksta, nes sudėtinga pasėlius purkšti, naikinti piktžoles. Žemės ūkio skyriaus vedėjas mano, kad ūkininkai būtinai turi drausti pasėlius, tuomet, jeigu būtų paskelbta ir pripažinta stichinė padėtis, bent dalis nuostolių būtų atlyginta.

Miroslavo (Alytaus r.) seniūnas Jonas Juravičius sakė, kad kol kas ūkininkai sausra dar nesiskundžia ir labai nenuogąstauja. Vasarojus jau pasėtas, bulves dauguma miroslaviškių, ir seniūnas taip pat, jau pasisodinę. Tie laikai, kai jos buvo sodinamos per gegužės 1-osios ar 9-osios sovietines šventes, jau seniai pamiršti. J. Juravičius mano, kad pirmąją kito mėnesio savaitę vargu ar lis, juk reikia sulaukti, kol vakarų vėjai nuo Atlanto vandenyno tuos debesis atneš.

Lazdijų r. savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjo Alvydo Drūčio nuomone, kol kas situacija nėra labai bloga, nes naktimis iškrinta rasa, pasėlius galima tręšti skystosiomis trąšomis. Blogesnė padėtis sunkesnėse žemėse, besiribojančiose su Marijampolės apskritimi, ten javai sunkiai dygsta. Nors ir prie Kapčiamiesčio, Veisiejų, Leipalingio, kur laukai smėlėti, akių jie tikrai nedžiugina.

Žemės ūkio bendrovės ,,Atžalynas" (Alytaus r.) pirmininkas Algis Žėkas prisipažino, kad panikos dar nejaučiąs, nors nerimo tikrai užtenka. Labiausiai nukentėjo žiemkenčiai ir žieminiai rapsai, o vasarojaus laukai gražiai sudygo tik pasėti iki Velykų, nes jiems dar teko lietaus. A. Žėkas taip pat pastebėjo, jog javams dygti trukdė ne tik sausra, bet ir labai žema temperatūra. Jis sakė apgailestaująs, kad pasėliai sunkiai sugeria trąšas.

Dzūkijos ūkininkams kasryt vis neramiau žvalgantis į nykstančius arba nedygstančius želmenis, varėniškiai šią savaitę patyrė dar didesnių išbandymų. Nuo sekmadienio iki vakarykštės dienos jiems teko gesinti gaisrus. Pirmadienį gaisrai vienu metu įsiplieskė net trijose vietose: netoli Marcinkonių k. (Marcinkonių sen.), prie Drucminų k. (Kaniavos sen.) ir Barčių k. Vydenių seniūnijoje.

Varėnos r. savivaldybės meras Vidas Mikalauskas vakar ,,Ūkininko patarėjui" sakė, kad žmonės gyvena jausdami labai didelę įtampą. Rajone paskelbta ekstremali situacija, ribojamas gyventojų lankymasis miškuose, suaktyvintas seniūnijų ir urėdijų darbuotojų budėjimas. Meras teigė, kad, esant tokiai sausrai, siaučiant vėjams Varėnos miškai tikrai nėra apsaugoti nuo gaisrų. Jis sakė tegalįs pasidžiaugti Marcinkonių kaimo bendruomene, kai apie 70 žmonių atskubėjo į pagalbą ugniagesiams. Ugnis siautėjo kalvotoje vietovėje, kur negalėjo privažiuoti technika, teko rankomis kasti smėlį ir taip gesinti ugnį.

Varėnos miškų urėdas Pranas Celencevičius teigė, jog gaisrus sukėlusius žmones bus labai sunku surasti, nes yra įtarimų, jog tai padarė ne vietos gyventojai, o turistai.