Įdomūs faktai apie sapnus

Sapnuoja visi be išimties. Visi žmonės (išskyrus psichinius ligonius, kuriuos vargina stiprūs psichikos sutrikimai) regi sapnus, bet vyrai ir moterys sapnuoja skirtingai. Vyrai iš esmės sapnuoja savo lyties atstovus, o moterų sapnuose vyrai ir moterys pasiskirstę maždaug po lygiai.

Sapnai užkerta kelią psichozei. Neseniai mokslininkai atliko eksperimentą: jo dalyviams leisdavo miegoti 8 valandas, bet žadindavo kiekvieno sapno pradinėje fazėje. Po trijų dienų visiems be išimties eksperimento dalyviams tapo sunku susikaupti, prasidėjo haliucinacijos ir pirmieji psichozės požymiai.

Mes sapnuojame tik tai, ką mes matėme. Sapnuose mes dažnai matome nepažįstamus žmones, bet neturime supratimo, kad mūsų sąmonė jų veidų nekuria. Tai realių žmonių veidai. Tų, kuriuos matėme gyvenime, bet neįsiminėme.

Ne visų sapnai spalvoti. Apie 12 proc. žmonių regi tik nespalvotus sapnus. Kitų nakties vizijos būna spalvotos. Yra kelios tipinės sapnų, kuriuos mato visi be išimties, grupės. Tai situacijos mokykloje arba darbe, bandymas išsigelbėti nuo persekiojimo, kritimas iš aukštai, žmogaus mirtis, dantų iškritimas, skrydis ir t.t.

Nebūna tiesioginių sapnų. Mūsų pasąmonė naudoja ženklų ir simbolių kalbą. Todėl neverta suvokti kiekvieną sapną, net turintį logišką ir turtingą siužetą, tiesiogiai. Pasąmonė siunčia mums signalus, o ne aiškius vaizdus.

Buvusių rūkalių sapnai išraiškingesni. Buvę rūkaliai mato išraiškingesnius ir tikroviškesnius sapnus, nei kiti žmonės. Beje, jie labai dažnai sapnuoja, kad vėl pradėjo rūkyti ir jaučiasi kalti.

Išoriniai dirgikliai veikia mūsų sapnus. Kiekvienas iš mūsų nors kartą patyrė tai savo kailiu: pasąmonė sapno dalimi paverčia fizinį pojūtį, kurį mes jaučiame tą akimirką. Žmonėms, kurie jaučia troškulį, pasąmonė „pametėja" vaizdinį - stiklinę vandens. Jie bando atsigerti (sapne, žinoma), tačiau vis tiek jaučia troškulį, vėl geria, tačiau troškulio nenumalšina - ir taip tol, kol nubunda ir nesupranta, kad iš tiesų nori gerti ir atsigeria jau realiame gyvenime. Tokiu būdu pasąmonė mums „pašnibžda", kad reikia nubusti.

Sapno metu esame „paralyžiuoti". Norite tikėkite, norite ne, bet mūsų kūnas sapno metu būna beveik paralyžiuotas. Tai iš esmės reikalinga tam, kad kūnas nekartotų judesių, kurie atliekami sapne.

Dar keli faktai apie sapnus:
* Žmogus nesapnuoja tuo metu, kai knarkia.
* Mažyliai iki trejų metų nesapnuoja savęs. Vaikai nuo 3 iki 8 metų sapnuose mato daugiau košmarų, nei suaugusieji per visą savo gyvenimą.
* Jeigu jus kas nors pažadintų greitojo sapno stadijos metu, atsimintumėte savo sapną iki mažiausių smulkmenų.