Daugų Vlado Mirono vidurinėje mokykloje susitikime su vaikais – poetė Zita Gaižauskaitė

2008- ieji - skaitymo metai. Šūkyje skelbiama: „SKAITAU - vadinas, gyvenu". Skaitymas - tai rimtas užsiėmimas, reikalaujantis valios pastangų. Tačiau šis nelengvas užsiėmimas gali virsti smagia laisvo laiko praleidimo forma. Svarbiausia laiku mokinukus paskatinti. Į mūsų mokyklą atvyko vaikų poetė, labai šilta ir jautri moteris Zita Gaižauskaitė.

Šią nuostabią ir linksmą poetę sieja sena draugystė su mūsų mokyklos pradinių klasių mokytoja Ada Bielevičiene. Pirmąjį kartą poetė mūsų mokykloje lankėsi prieš vienuolika metų. O antrąjį susitikimą (jis buvo prieš aštuonerius metus) prisimena dabartiniai dešimtokai, vienuoliktokai, dvyliktokai, tada dar jie buvo pirmokai, antrokai, trečiokai. Susitikimas jiems paliko didelį įspūdį. Jie „išsižioję" (supraskit, susidomėję) sėdėjo aktų salėje ir įdėmiai klausėsi poetės įtaigaus pasakojimo.„Knygos bičiuliai" kūrė poetės eilių kompoziciją, daugelis vaikų skaitė savo kūrybos eilėraštukus, klausėsi poetės atmintinai deklamuojamų eilėraščių.

Trečiasis susitikimas vyko šių metų lapkričio 28-ąją. Poetę šiltai sutiko pradinių klasių mokiniai, jų mamos ir mokytojos, būrelis dvyliktokių, Viešosios bibliotekos vaikų skyriaus ir mūsų mokyklos bibliotekininkės. Zitos Gaižauskaitės eiliuotą pasakaitę „Mūsų giminėlė" inscenizavo neformaliojo ugdymo„Knygų mylėtojų" užsiėmimų mokiniai (vadovė Lina Jakimavičienė). Vaikai pažaidė ratelį „Mūsų šeimynėlė"(vadovė Neringa Vekeriotaitė, akomponavo Vita Vitkauskienė). Dvyliktokė Lineta po aštuonerių metų vėl atėjo į šį susitikimą, kad poetei padėkotų už 2000-aisiais dovanotą knygelę. Atėjusi prisiminė tą šiltąjį susitikimą, tada, dar būdama pradinukė, ji deklamavo savos kūrybos eilėraštuką apie saulytę, mamytę, o dabar, jau būdama abiturientė, atėjo visiems susirinkusiesiems padeklamuoti poetės eilėraštį apie žmogaus gyvenimo pilnatvę - neišvengiamus susitikimus ir išsiskyrimus.

Mokytoja Ada Bielevičienė pasidžiaugė poetės draugyste su mūsų mokykla, padeklamavo eilėraštį, parašytą suaugusiems. „Neklausk, ar gyvenimo lubos/ Man kartais nespaudžia galvos./ Prie gimtojo slenksčio suklupus/ Aš ieškau vaikystės maldos", - į vaikystės šalį visada miela sugrįžti.

Tikimės, kad po aštuonerių metų, kai mūsų pradinukai jau bus abiturientai, vėl įvyks toks šiltas ir jaudinantis susitikimas. Vėl bus mokinių, kurie prisimins šį susitikimą su vaikų poete Zita Gaižauskaite. Zita puiki oratorė, dalijasi savo išmintimi negailėdama savęs, jos akys deda žingeidumu, gerumu, nuoširdumu. Vaikai tai labai vertina, jie moka atsirinkti. Poetė yra parašiusi apie 30 knygelių vaikams.