Lietuvos savivaldybių indeksas 2016: Alytaus miestas pakilo viena vieta (ATNAUJINTA)

Indekso rengėjų teigimu, gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad atotrūkis yra ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Ši situacija įvardinta investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje.. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.

Alytaus miesto savivaldybė per metus pakilo per vieną poziciją ir užima 5 vietą tarp 6 didžiųjų savivaldybių (surinkta 31,5 balo iš 100). Geriausiai Dzūkijos sostinėje įvertintos sritys – „Mokesčiai“, „Komunalinės paslaugos“ ir „Transportas“. Įdomu tai, kad miesto savivaldybėje geriausius įvertinimus gavo tos sritys, kurios jai nepriklauso arba minimaliai – komunalinių paslaugų ir transporto. Tiesa, per pastaruosius metus situacija keičiasi – tiek komunalinius, tiek transporto klausimus su laiku vis daugiau liečia ir toliau spręs ne savivaldybės samdomas privatus sektorius, o jai priklausanti įmonė „Alytaus infrastruktūra“ (buvę „Alytaus parkai“).

Alytaus miesto reitingą iki šiol gerino nepriklausomi šilumos gamintojai, kurie pagamino beveik trečdalį šilumos. Šioje srityje Alytuje gresia permainos, mat savivaldybė siekia šilumos gaminimą arba realią kontrolę susigrąžinti į savo rankas. Vaizdelį indekse puošė ir buitinių atliekų surinkimas, kuris Alytuje taip pat buvo patikėtas privačiam sektoriui.

LLRI pastebėjo, kad „Mokesčių“ srityje teigiamai Alytuje vertinama tai, kad pajamų mokesčiai už verslo liudijimus miesto savivaldybėje 2015 m. buvo maži palyginus su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis (241 EUR lyginant su 276 EUR vidurkiu), be to - nenaudojamas nekilnojamasis turtas ir žemė nebuvo papildomai apmokestinti.

Deja, net 5 sritys Alytaus mieste negavo nei vieno balo, tarp jų - „Investicijos ir plėtra“, „Sveikata ir socialinė rūpyba“. Indekso sudarytojų nuomone, savivaldybėje išlieka problema dėl investicijų trūkumo. Nors per metus jų ir paaugo, bet 2014 m. tiek materialinių, tiek tiesioginių užsienio investicijų kiekis gerokai nusileido vidutiniam.

Veikiančių ūkio subjektų skaičius tūkstančiui gyventojų 2015 metais Alytuje buvo mažiausias. Grynoji migracija (vidinė ir tarptautinė) tais pačiais metais buvo labiausiai neigiama iš didžiųjų savivaldybių, o tai reiškia, kad daug daugiau žmonių išvyko iš savivaldybės nei atvyko.

Alytaus miesto savivaldybėje 2015 m. buvo didžiausia socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (4,5 proc. lyginant su 2,9 proc. vidurkiu), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (9,5 proc. lyginant su 5,5 proc. vidurkiu).

Alytuje bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų - 11,4 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu, ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių - 34 proc. lyginant su 21,5 proc. vidurkiu. Tiesa, bedarbių mažėjo ženkliai.

„Alytaus mieste didžiausia problema išlieka investicijų trūkumas. Nors jų šiek tiek didėja, vis dar yra gerokai mažiau nei kitose didžiosiose savivaldybėse. O veikiančių ūkio subjektų Alytuje buvo mažiausiai iš šešių didžiųjų savivaldybių. Savivaldybė čia turėtų pasitempti – konkuruoti su kitomis savivaldybėmis, nes tik investicijos ir aktyvus verslas lemia žmonių gerovę, socialinius rodiklius. Kol jų trūksta, nekuriamos darbo vietos, Alytus tuštėja sparčiausiai iš šešių didžiųjų miestų“, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

Lyginant su šešiomis didžiosiomis savivaldybėmis (Vilniumi, Klaipėda, Kaunu, Šiauliais, Panevėžiu) Alytaus m. savivaldybėje 2015 m. buvo didžiausia socialinės pašalpos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (4,5 proc. lyginant su 2,9 proc. didžiųjų miestų vidurkiu), būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų (9,5 proc. lyginant su 5,5 proc. vidurkiu tarp didžiųjų savivaldybių). Taip pat – bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų (11,4 proc. lyginant su 7,8 proc. vidurkiu), ilgalaikių, tai yra darbo nerandančių ilgiau kaip metus, bedarbių dalis nuo visų bedarbių taip pat didžiausia – 34 proc. lyginant su 21,5 proc. vidurkiu.