Literatūrinių susitikimų karavanas į Alytų atveš šiuolaikinę lietuvių prozą

Alytus•gruod. 10 2015, 20:27

Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje tęsiami brandūs ir prasmingi kultūriniai renginiai. Bibliotekos erdvėse lankytojams jau atvertos trys kūrybos darbų parodos – akvarelės, karpinių ir fotografijų. Alytiškius paskutinį kartą aplankys susitikimų „Dėmesio! Dvi kartos traukinyje“ karavanas.

Gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 17 val. J. Kunčino viešojoje bibliotekoje (Seirijų g. 2) - prozos vakaras. Naujausią savo kūrybą pristatys ir su publika bendraus du saviti šiuolaikinės lietuvių literatūros kūrėjai: prozininkė, publicistė Birutė Jonuškaitė ir serijos „Pirmoji knyga“ prozos laureatas, skulptorius Mykolas Sauka. Renginyje skirtingų kartų rašytojus kalbins ir diskusiją kuruos doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė iš Vilniaus universiteto lietuvių literatūros katedros.

Lietuvos prozininkė, publicistė ir poetė Birutė Jonuškaitė, daugelio apysakų, apsakymų ir esė rinkinių autorė, parašiusi romanus „Didžioji sala“, „Ievos neišvarė iš rojaus“, „Baltų užtrauktukų tango“, šiemet išleido naujausią savo romaną „Maranta“. Iš tikrų charakterių, istorijų konstruojamas „Marantos“ pasaulis išryškina trijų kartų moterų – aistros dukterų – likimus, kurių mįsles narplioja jaunėlė dailininkė Rasa. Kūrinyje tvyro paslaptinga atmosfera, vyrų ir moterų santykiai kaitinami jausmų ir aistrų. B. Jonuškaitė - neprilygstama moterų charakterių meistrė, sugebanti matyti, girdėti ir persikūnyti, jaučianti kūrinį kaip meninę visumą.„Marantos“ ramanas „Metų knygos rinkimuose“ atrinktas į geriausių knygų suaugusiesiems penketuką.

Mykolas Sauka - serijos „Pirmoji knyga“ prozos laureatas. Pirmoje autoriaus prozos knygoje „Grubiai“ atsiskleidžia ironiškas ir skvarbus jauno žmogaus, puoselėjančio kūrybines intencijas, žvilgsnis į save, pasaulį ir kitus, daugiausia savo bendraamžius. Ironija pasitelkiama išryškinti neatitikimą tarp mūsų siekių ir galimybių, tarp rupios tikrovės ir naivių intelektualinių pretenzijų. Novelėse dažnai priartėjama prie absurdiškų situacijų, ribinių psichikos būsenų, tačiau veriasi ne tiek žmogiškoji veikėjų prigimtis, kiek kalbinis bei kultūrinis idiotizmas, įsišakniję „meninės“ sąmonės prietarai. Kalbinė novelių žaismė – vienas patraukliausių šio rinkinio bruožų.