Paskutinėmis lapkričio dienomis ledas sukaustė tvenkinį prie Alytaus autobusų stoties. Dėl to, kad anksčiau čia buvo itin populiari gulbių vieta, ji buvo pavadinta Gulbyne. Pastaraisiais metais gulbių Gulbynėje – nedaug, o šiomis dienomis – vos viena porelė.

Gulbynei apsitraukus ledu, gulbės nejuda, todėl mūsų skaitytojai klausia, ar joms viskas gerai, ar paukščiai neprišalo. Kaip Alytausgidas.lt naujienų portalą Alytausgidas.lt informavo LR Aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyr. specialistė Jolita Matulevičienė, šiltas metų laikotarpis gulbėms buvo palankus - iki gulbės galėjo susirasti natūralaus lesalo, todėl išsekę negali būti.

Specialistė mano, kad gulbių porelė Gulbynėje neprišalusi - šalčiai dar nėra dideli, o vandens telkiniai užsitraukę nestoru ledo sluoksniu, kurį, esant reikalui, paukščiai nesunkiai pralaužtų.

Gyvosios gamtos inspektorė didesnį pavojų mato, kai prie gyventojų joms nešamo lesalo pripratintos gulbės per didelius šalčius savo „maitintojų“ dažniausiai nesulaukia - nusilpsta, sušąla ir suserga. Šių problemų būtų galima išvengti, jeigu žmonės mažiau reguliuotų gamtoje vykstančius natūralius procesus ir laukiniams paukščiams nedarytų „meškos paslaugos“.

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos vadovo Arūno Pranaičio teigimu, Gulbynės tvenkinio gulbės - neprišalę. Pasak gamtininko, gulbės prišąla tik esant labai žemai temperatūrai. Sveikų gulbėių plunksnas dengia specialus riebalų sluoksnis, tad net ir šlapiems paukščiams atsitūpus ant ledo, jie neprišąla. Ant Gulbynės ar Žuvinto, kai vanduo užšąla, taip tupinčias gulbes gamtininkai pastebi labai dažnai - ilgakaklės mėgsta pasišildyti kojas tarp plunksnų, be to - tupėti joms yra paprasčiau nei nerangiai slidinėti ant ledo. Kadangi gulbė gali kelias dienas išbūti be maisto, jas taip snaudžiančias galima matyti ilgą laiką. A. Pranaitis mano, kad neretai gulbėms daugiau žalos nei prišalimas padaro naktimis ant ledo bėgiojantys palaidi šunys.