Alytiškis seimo narys J. Sabatauskas: „Kas pelnosi iš telefono numerių perkėlimo?“

Lietuvos mobiliojo ryšio operatorių klientai jau daugelį metų naudojasi numerio perkėlimo paslauga. Už šios paslaugos stovi nematomas mokestis, verslininkams sukrovęs solidžias apyvartas, tačiau realiai jį sumoka vartotojai. Todėl būtina sukurti tokį modelį, kuris būtų paremtas bendradarbiavimo tarp visų ryšio operatorių principu, kai visi operatoriai kartu įkuria viešąją įstaigą, kuri administruotų numerio perkėlimo paslaugą, ir kuris apsaugotų vartotojų interesus.

Seimas po pateikimo pritarė jo teikiamam Elektroninių ryšių įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siekiama kuo geriau užtikrinti abonentų teises išsaugoti savo abonentinį numerį ir kuris panaikins sukurtą piktnaudžiavimo galimybę ir bent trečdaliu sumažins numerio perkėlimo kaštus.

„Tai būtų ne pelno siekianti įstaiga, nes numerio perkėlimo kaštai būtų grindžiami realiomis paslaugos sąnaudomis, kaip yra daugelyje Europos valstybių, o ne šios paslaugos administratoriaus siekiu gauti kuo daugiau pelno, kaip dabar yra Lietuvoje, praėjus beveik 8 metams nuo tokio pasirinkto abonentų numerio perkėlimo modelio įgyvendinimo pradžios. Praktiškai mano siūlomą modelį būtų galima įgyvendinti net be įstatymo, tik pakeitus Ryšių reguliavimo tarnybos prie Susisiekimo ministerijos atitinkamą aprašą, nustatantį abonento teisės išlaikyti abonentinį numerį, keičiant viešųjų telefono ryšio paslaugų teikėją, paslaugų teikimo vietą arba būdą, užtikrinimo sąlygas ir tvarką“, – įsitikinęs Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, alytiškis Julius Sabatauskas.

Dabartinė teisinio reguliavimo praktika leido atsirasti privačiam monopolistui, sukūrė rimtą landą korupcijai ir leido pasipelnyti vartotojų sąskaita. Centrinę duomenų bazę, per kurią ir vyksta numerių kelionė iš vieno tinklo į kitą, nuo 2005 m. administruoja bendrovė „Mano numeris“. Sutartis su administratoriumi galioja iki kitų metų vidurio.