Kai dienos rūpesčiai, darbai pasilieka prabėgusiose minutėse ir valandose, norisi atsikvėpti – išsivirti mėtų arbatos, įmesti cinamono lazdelę ir ramiai, vakarui besileidžiant ant miesto stogų, pajusti aplinkinio ir savojo pasaulio dermę. Ir štai čia... gimsta poezija.
Kartais saldi, kartais sūri, kartais ilgesinga, o kartais aitri. Gegužės 25 dieną, kai saulė pasuks vakarų pusėn, 17 val., lauksime visų, norinčių pasimėgauti puodeliu karštos ir aromatingos poezijos Antano Jonyno memorialinio muziejaus kiemelyje.