Alytaus istorijos kalendorius. Gegužė

1392 m. gegužės mėnesį Alytuje lankėsi kunigaikštis Vytautas.

1899 m. pradėjo kursuoti traukiniai geležinkelio atšakoje Alytus – Suvalkai – Gardinas.

1948 m. Šakiuose gimė Vytautas Ledas. Keramikas, pedagogas, vienas iš Alytaus Sąjūdžio kūrėjų. Mirė 1993 m. sausio 19 d. Alytuje.

2008 m. vyko akcija „Darom“ ir antroji gatvės muzikantų diena.

1888 m. Igliaukoje, Marijampolės apskr., Suvalkų gub. (dab. Marijampolės sav.) gimė Stasys Totorius. Pedagogas. 1926-1927 m., 1940-1945 m. Alytaus gimnazijos mokytojas. 1940-1941 m. Alytaus gimnazijos direktorius. 1940 m. Alytaus apskrities viršininkas. 1945-1951 m. Alytaus švietimo skyriaus vedėjas. 1951-1957 m. Alytaus mokytojų seminarijos direktorius. Mirė 1977 m. gegužės 7 d. Alytuje.

1902 m. Atesninkuose, Simno vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Jurgis Krasnickas. Literatas, poetas. Žuvo 1922 m. spalio 25 d.

1939 m. Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje pastatytas paminklas Motinai.

1989 m. Jurgiškių kaime, prie Kartuvių pušies pastatytas kryžius. Kryžių pašventino kunigas Pranas Račiūnas.

1993 m. atidarytas Lietuvos akcinio inovacinio banko skyrius Naujojoje g.

1895 m. Ryliškiuose, Merkinės vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Juozas Bloznelis. Šaulys, pedagogas. Nužudytas 1923 m. vasario 8 d. Uciekoje, Merkinės vls, Alytaus apskr. (dab. Varėnos r.). Palaidotas Alytuje, Šv. Angelų sargų bažnyčios šventoriuje.

1880 m. Kurtiniškėse, Balkūnų vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Mečislav Mackievič (Mieczysław Mackiewicz). Lenkijos kariuomenės brigados generolas. Vadovavo Lenkijos delegacijai, 1920 m. spalio 7 d. pasirašiusiai Suvalkų sutartį. Dalyvavo Rusų-japonų kare (1904-1905 m.), I Pasauliniame kare (1914-1918), Lenkijos - Sovietų Rusijos kare (1919-1920 m. ), II Pasauliniame kare (1939 m.). Mirė 1954 m. rugpjūčio 6 d. Bangore, Didžioji Britanija.

1962 m. Mažiūnuose, Alytaus r. gimė Juozas Janonis. Policininkas. Lietuvos nepriklausomybės gynėjas. Nužudytas Medininkuose 1991 m. liepos 31 d.

1967 m. atidarytas miesto tiltas. Naujasis tiltas pavadintas Tomo Tamulevičiaus vardu. Šiandieną tai A. Juozapavičiaus tiltas.

1942 m. Romuvos k., Kauno apskr. (dab. Kauno r.) gimė Irena Makauskienė. Vidaus ligų gydytoja. 1968-1971 m. Alytaus tarprajoninio teismo ekspertė. Nuo

1971 m. Alytaus poliklinikos vidaus ligų gydytoja. Terapijos skyriaus vedėja. Mirė 2006 m. gruodžio 2 d. Alytuje.

1999 m. I Alytuje atidaryta parduotuvė „Rema 1000“.

2003 m. Alytaus „Alitos“ krepšininkai laimėjo LKL bronzos medalius.

1923 m. Alytuje gimė Petras Golokvoščius. Matematikos mokslų daktaras, profesorius. Mirė 2009 m. birželio 5 d. Alytuje.

1989 m. atidengta memorialinė lenta ant namo Krėvės g. 6b, kuriame gyveno Romas Kalanta.

1622 m. didelis gaisras nuniokojo Alytaus miestą.

1871 m. Raseinių apskr., Kauno gub. gimė Placidas Šarkauskas. Kunigas, knygnešys. Nuo 1912 m. Alovės klebonas. Mirė 1919 m. balandžio 19 d. Palaidotas Alovėje.

1895 m. Savilionyse, Merkinės vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Rojus Mizara. Lietuvių išeivijos prozininkas, publicistas, dramaturgas, žurnalistas. Mirė 1967 m. rugsėjo 23 d. Niujorke. Palaidotas Savilionyse.

1923 m. Alytuje gimė Jurgita Haškerytė - Misikienė. Lietuvos filharmonijos solistė, sopranas. Pedagogė.
1925 m. Alytuje, Vilniaus g. 35, atidarytas Vinco Grušnio knygynas.

1947 m. pradėtas kasdieninis keleivių pervežimas oro linija Alytus – Vilnius.

1968 m. Respublikinė heraldikos komisija patvirtino dail. A. Tabildos atkurtą senąjį Alytaus miesto herbą.

1901 m. Žaunieriškiuose, Antnemunio vls., Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Antanas Gavelis. Lietuvos karinis veikėjas, karo lakūnas, pulkininkas leitenantas, civilinės aviacijos inžinierius. Mirė 1984 m. liepos 2 d. Palaidotas Rumbonių kapinėse.

1915 m. Dvarčėnuose, Daugų vls., Trakų apskr., Vilniaus gub. (dab. Alytaus r.) gimė Boleslovas Mačionis. Poetas. Mirė 1971 m. rugpjūčio 11 d.

1921 m. Kunigiškių k., Bartninkų vls., Vilkaviškio apksr. (dab. Vilkaviškio r.) gimė Valentinas Kirlys. Pedagogas, režisierius, artistas. Alytaus liaudies teatro, humoro grupės „Sprigtas“ vienas iš įkūrėjų. Pirmųjų radijo laidų Alytuje rengėjas ir vedėjas. 2001 m. (po mirties) suteiktas Alytaus garbės piliečio vardas. Mirė 1997 m. balandžio 29 d. Alytuje.
1930 m. Alytuje atidaryta nauja telefonų stotis.
1936 m. Simne, Alytaus apskr. (dab. Alytaus r.) gimė Romualdas Launikonis. Žurnalistas, kraštotyrininkas, istorikas, rašytojas. Mirė 2004 m. sausio 24 d. Alytuje.

1963 m. Miroslave, Alytaus r. gimė Linas Kalibatas. Architektas. Mirė 2006 m. birželio 6 d.

2006 m. Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtintas Pivašiūnų herbas.

1959 m. Alytuje gimė Petras Kavaliauskas. Kunigas. Lietuvos kariuomenės ordinariato kapelionas majoras. Gamtos mokslų habilituotas daktaras, teologijos mokslų habilituotas daktaras. Mirė 2011 m. balandžio 19 d. Alytuje.

1988 m. ant namo kuriame gyveno poetas A. Matutis, atidengta memorialinė lenta.

1989 m. Meškučiuose, Alytaus r. atstatytas paminklas skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Paminklas pastatytas 1928 m. Meškučių šaulių iniciatyva ir buvo skirtas Nepriklausomybės 10-čiui. Pokario metais nugriautas.

1911 m. gaisro metu sudegė beveik visas II Alytus.
1989 m. miesto centriniame stadione vyko Dzūkijos regiono šokių šventė.

1903 m. Kalesninkuose, Simno vls., Kalvarijos apsk., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.) gimė Bronius Klimavičius (slap. Biednas). Poetas, publicistas. Mirė 1956 m. kovo 11 d. Buenos Airėse, Argentina.

1952 m. Brukline, JAV mirė Vladas Ivanauskas. Gimė 1912 m. Simne, Kalvarijos apskr., Suvalkų gub. (dab. Alytaus r.). Dainininkas, tenoras. 1919-1934 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Kapitonas. 1930-1944 m. Valstybės teatro solistas. 1941-1944 m. Kauno valstybinio teatro direktorius.