Pyragų diena Alytaus rajone – po gaisro namų netekusiai šeimai

Alytaus rajono savivaldybėje kasmet minima „Pyragų diena“ jau tapo gražia tradicija, kviečiančia dalintis gerumu ir ištiesti pagalbos ranką tiems, kuriems gyvenimas siunčia nelengvus išbandymus.

Šiandien, lapkričio 6-ąją, visoje Lietuvoje minimos „Pyragų dienos“ proga savivaldybės administracijos ir seniūnijų darbuotojai susitelkė bendram tikslui – padėti po gaisro namų netekusiai Aurelijaus ir Ritos Dičkų šeimai. Prie savivaldybės organizuotos akcijos taip pat prisidėjo asociacijos „Miklusėniškiai“, folkloro ansamblio „Rumbonių sodžius“ nariai.

Suaukota 940 eurų parama bus skirta Alytaus rajone gyvenančios šeimos būsto apšiltinimo medžiagoms įsigyti.

„Labai svarbu, kad sunkią akimirką žmogus neliktų vienas. Džiaugiuosi, kad mūsų savivaldybės administracijos ir seniūnijų darbuotojai darkart parodė, jog net ir nedidelis kiekvieno indėlis gali tapti didele pagalba kitam. Tikiuosi, kad ši parama padės Dičkų šeimai įsirengti šiltesnius ir jaukesnius namus, o kartu perduosime ir svarbią žinią – esame šalia ir linkime stiprybės“, – sako merė Rasa Vitkauskienė.

Kedonių kaime gyvenančios Aurelijaus ir Ritos Dičkų šeimos gyvenimą praėjusią vasarą netikėtai sudrumstė skaudi nelaimė. Rugpjūčio 17-ąją kilęs gaisras negailestingai pasiglemžė jų namus, palikdamas šeimą be pastogės ir priversdamas iš naujo kurti tai, ką ilgus metus puoselėjo bei ieškoti išeičių, kaip atsitiesti po skaudaus smūgio.

Rita Dičkienė lemtingą dieną iki šiol prisimena su ašaromis akyse. Moteris pasakoja, kad tądien šeima buvo pakeitusi dujų balioną, tačiau kaip įvyko dujų nuotėkis, iki šiol jai sunku suprasti. „Namie viena buvau. Pakeitėm balioną, nesuprantu, kaip gavosi tas dujų nuotėkis. Liepsna labai greitai išplito“, – prisimena Rita. Laimei, fizinių sužalojimų jai pavyko išvengti.

Tai buvo jau antrasis gaisras, nusiaubęs šiuos namus. Tačiau šįkart ugnis pasiglemžė ne tik namus su visais daiktais juose, bet ir daugybę metų kurtą jaukumą, saugumą jausmą ir prisiminimus, slypėjusius kiekviename namų kampelyje.

„Aš čia gimusi ir užaugusi, šie namai buvo mano močiutės. Jau 46 metus, nuo pat gimimo, čia gyvenau. Supleškėjo viskas, nieko neliko“, – skaudžiai išgyvendama pasakoja moteris.

Aurelijus ir Rita Dičkai užaugino penkis vaikus ir šiuo metu po vienu stogu gyvena kartu su dviem sūnumis, iš kurių jauniausias dar mokosi dešimtoje klasėje. Aurelijus dirba Pivašiūnų gimnazijoje ir stengiasi pasirūpinti šeima bei jos kasdieniais poreikiais. Tuo metu Rita, kurios sveikata po patirto sukrėtimo pablogėjo, kol kas negali dirbti.

Nors nuo nelaimės praėjo mėnesiai emocinės žaizdos dar neužgijo. Tenka pratintis prie pasikeitusios kasdienybės ir ieškoti stiprybės judėti pirmyn.

Rita neslepia, kad prisiminimai apie prarastus namus iki šiol sukelia didelį skausmą. Šeimos situaciją dar labiau apsunkina po gaisro pablogėjusi moters sveikata. Dėl sveikatos problemų ji šiuo metu negali dirbti, todėl šeimai tenkanti finansinė ir emocinė našta tampa dar sunkesnė. Ji pasakoja, kad po patirto sukrėtimo prasidėjo rimti negalavimai.

„Spaudimas pakilo, išsibalansavo miegas, kojas surakino, kartais net paeiti negaliu“, – apie sveikatos sunkumus pasakoja moteris.

Sunkiu laikotarpiu šeimai didžiulę paramą suteikė ir toliau suteikia vaikai, anūkai, giminės ir neabejingi žmonės. Anot Ritos, artimųjų palaikymas padėjo nepalūžti, o žmonių gerumas suteikė vilties pradėti viską iš naujo.

„Vaikai palaikė, anūkai, kad neliūdėčiau, gėlių atvežė“, – jautriai pasakoja moteris.

Po gaisro šeimai padėjo ir pinigų aukoję svetimi žmonės. Piniginės paramos rinkimo akciją iškart po nelaimės organizavo Pivašiūnų seniūnija, kvietusi padėti nelaimės ištiktiems Kedonių kaimo gyventojams.

Dičkų šeima yra gerai pažįstama ir maltiečių bendruomenei. Gyvendami Kedonių kaime, Aurelijus ir Rita niekada neatsisakydavo padėti kitiems – savanoriškai prisidėdavo prie maltietiškos sriubos pristatymo savo kaimo žmonėms, apie šeimą gražiai atsiliepia Maltos ordino pagalbos tarnybos Pivašiūnų ir Simno grupės vadovė Laima Žemaitienė.

„Jų dukros taip pat buvo puikios jaunosios maltietės, savo veikla ir gerumu prisidėjusios prie pagalbos tiems, kuriems jos labiausiai reikia“, – sako L. Žemaitienė.

Iškart po gaisro šeima prisiglaudė netoliese gyvenančio Ritos patėvio namuose. Vėliau, ieškodami galimybės turėti savą pastogę, įsigijo mobilųjį namelį ir jame įsikūrė. Nors šiandien šeima jau turi stogą virš galvos, vienas svarbiausių ir šiuo metu daugiausia rūpesčių keliančių iššūkių – mobiliojo namelio apšiltinimas.

„Naujo namo mes nepasistatysime, todėl norime kuo geriau įsirengti šį namelį, kad turėtume kur šiltai gyventi“, – sako Rita.

Namelio apšiltinimo darbams reikalingos papildomos lėšos, kurių šeimai, po gaisro praradusiai beveik visą savo turtą, sukaupti savarankiškai nėra lengva. „Pyragų dieną“ suaukota finansinė parama prisidės prie būsto apšiltinimo įgyvendinimo, kad artėjant šaltajam sezonui jame būtų šilčiau ir jaukiau gyventi.

Skaudžią nelaimę patyrusiai šeimai, tai – ne tik finansinė parama, bet ir nuoširdus palaikymas, primenantis, kad net ir sunkiausiomis akimirkomis šalia yra neabejingų žmonių.