KAM: steigiant poligoną Kapčiamiestyje, bus siekiama minimalaus gyventojų iškeldinimo

Kapčiamiestyje steigiant karinį poligoną, bus siekiama minimalaus vietos gyventojų iškeldinimo, sako Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Logistikos departamento direktorius Aurius Daškevičius.

„Stengsimės siekti žmonių iškėlimo, bet tai būtų minimalus sodybų kiekis – mes suprantame šio klausimo jautrumą – žmonėms tai tikrai yra svarbu“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė pulkininkas leitenantas.

„Sieksime kompromiso (…), kad būtų kuo minimalesnis skaičius žemės paėmimo iš turto savininkų“, – akcentavo jis.

A. Daškevičiaus teigimu, po penktadienį numatyto KAM vadovo Roberto Kauno vizito į Lazdijus planuojamas dar vienas susitikimas su vietos gyventojais.

„Po penktadieninio susitikimo bus susitikimas tiesiogiai su gyventojais, grupėmis, gyvenvietėmis, kaimais, asociacijomis“, – kalbėjo KAM Logistikos departamento direktorius.

„Susitikinėsime, kalbėsime ir ieškosime kompromiso, jeigu matysime, kad gyventojai turi kažkokių lūkesčių“, – teigė jis.

Tuo metu penktadienį suplanuoto susitikimo metu gyventojai, pasak pulkininko leitenanto, bus informuoti, kurios sodybos patenka į mokymams numatytą skirti teritoriją ir kuriems gyventojams teks išsikelti.

„Pasakysime daugiau informacijos apie sodybas šitoje teritorijoje, sodybas, kurios patenka į mokymo teritoriją. Turbūt žmonėms aktualu, ar jiems reikėtų kraustytis, ar jie gali likti, ar verslas gali likti – į tokius klausimus bus konkrečiai atsakyta“, – aiškino A. Daškevičius.

KAM Logistikos departamento direktoriaus teigimu, sodybų ir miškų išpirkimui iš pradžių buvo numatyta skirti apie 40 mln. eurų, tačiau tokios sumos, pasak pulkininko leitenanto, veikiausiai neprireiks.

„Planavome numatyti apie 40 mln. (eurų – ELTA), bet jau dabar su kompromisu, su kuriuo mes išeiname, matome, kad reikės žymiai mažiau lėšų. Sumos tikrai neatsakysiu – ji paaiškės po individualių vertinimų“, – teigė A. Daškevičius.

„Mūsų siekis yra atliepti teisingą sutarimą su gyventojais ir teisingą atlygį“, – akcentavo jis.

Kaip žurnalistams nurodė A. Daškevičius, pirmosios pratybos naujajame poligone galėtų būti pradėtos vykdyti nuo 2028 m.

„Bent dabar planuojame, kad nuo 2028 m.“ – teigė pulkininkas leitenantas.

Savo ruožtu Lietuvos kariuomenės strateginės komunikacijos departamento analitikė Auksė Ūsienė tikina, kad poligono klausimais viešojoje erdvėje pastebima įvairių manipuliacijų.

„Matome tam tikrus požymius, kad tam tikri asmenys naudojasi šia situacija, kad kurstytų aistras. Žinoma, matome ir pačių gyventojų nepasitenkinimą, nerimą jiems sukelia ta nežinia dėl poligono. Manome, kad visus jų nuogąstavimus galėsime išsklaidyti“, – žurnalistams teigė A. Ūsienė.

„Yra įsijungę veikėjai, kurie įvairiais valstybei svarbiais klausimais kalba ir tas aistras kursto, manipuliuoja informacija. Manipuliacija irgi yra viena iš propagandos technikų“, – akcentavo ji.

Vis tik, pasak kariuomenės strateginės komunikacijos atstovės, Lietuvai nedraugiškų valstybių informaciniuose kanaluose Kapčiamiesčio poligono tema informacijos kol kas nepastebima.

„Kol kas nematome tokių reiškinių, daugiau fiksuojame kaip tokią faktinę informaciją. Labiau kol kas viduje, manome, kad tam tikri veikėjai išnaudoja tai emocinei įtampai palaikyti“, – teigė ji.

Anot A. Ūsienės, manipuliacijomis daugiausia siekiama sužadinti gyventojų emocijas, minimas miško kirtimas, kalbama istorinės atminties temomis.

„Pagrinde oponuojama į emocijas, kad kuo daugiau žmonių emocijas sužadinti. Ir, aišku, mes suprantame žmonių emocijas, kad jiems tikrai rūpi ir švarus oras, ir gamta, ir miškas, ir jų gėrybės, ir apskritai gyvenamoji vieta. Tačiau šie dalykai išnaudojami melagienoms kurti, teigiama, kad visi miškai bus iškirsti, visas poligonas bus iškirstas arba kad poligono išvis nebus, bus tik iškirstas miškas“, – dėstė ji.

„Manipuliuojama istorine atmintimi, netgi iki tokių manipuliacijų, kad lyginama su Sausio 13-ąja, kad ten, kur bus šaudyklos, bus arti gyvenamųjų namų ir žmonėms bus pažeista klausa. (...) Kad bus išniekintas partizanų, Holokausto atminimas. Kariuomenė rūpinasi istorine atminimi, mes gerbiame partizanų atminimą, o rūpinamės, kad apskritai tokie dalykai kaip Holokaustas mūsų valstybėje daugiau išvis nekiltų“, – pabrėžė A. Ūsienė.

Be to, anot kariuomenės strateginės komunikacijos atstovės, Lietuvos poligonai ir jų skaičius lyginami su kitomis valstybėmis.

„Taip pat labai manipuliuojama poligonų skaičiais pas mus valstybėje, lyginama su kitomis valstybėmis: Baltijos šalimis, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vokietija. Norėtume pasakyti, kad reikėtų žiūrėti ne į patį poligonų skaičių, bet į jų plotus. (...) (Latvijos – ELTA) du poligonai yra didesnio ploto negu Lietuvos visi dabartiniai turimi ir dar steigiamas Rūdninkų poligonas“, – sakė A. Ūsienė.

„Iš esmės, tokius poligonus, kuriuose būsima divizija galėtų treniruotis, turime kol kas tik du: Pabradė ir Gaižiūnai, Gaižiūnai irgi dar tik iš dalies. Čia neina kalba apie dabartinės kariuomenės treniravimą, o apie būsimos divizijos, tai reiškia kariuomenė auga ir būsimai divizijai neužtenka vietos treniruotis. Rūdninkų poligonas, pirmiausia, statomas Vokietijos brigadai, ten bus ir Vokietijos brigados gyvenamasis karinis miestelis. Visiškai negalima lyginti su Kapčiamiesčio poligonu, kuriame tokios gyvenamosios patalpos kaip kareivinių nėra numatomos“, – pridūrė ji.

ELTA primena, kad Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Prezidento patarėjas Deividas Matulionis pabrėžė, kad steigiant poligonus, naudą gaus ir savivaldybės. Vis dėlto, Kapčiamiesčio seniūnijos gyventojai tokiam VGT sprendimui nepritaria.

Spalį KAM su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas. Apie naujojo poligono poreikį dar kovo pradžioje užsiminė kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras, kuris teigė, kad tinkamiausia vieta būtų Pietų Lietuva.