Beieškant Dainavos apygardos štabo partizanų palaikų užkasimo vietos Alytaus šile (Pirmajame Alytuje) vienas iš ekspedicijos dalyvių Žilvinas Montvydas miško kirtavietėje – miško sodinimui suartos žemės vagoje – pastebėjo ir atpažino degintinius kaulus. Kadangi miškininkai 2012 m. numatė toje vietovėje sodinti mišką, buvo nuspręsta atlikti archeologinius tyrimus.
Birželio 30 d. – liepos 6 d. kaulų radimvietėje archeologinius tyrimus atliko Lietuvos nacionalinio muziejaus Archeologijos skyriaus darbuotojai. Jų tikslai buvo ištirti degintinių kaulų radimvietę, nustatyti, koks tai paminklas (suardytas pilkapis ar degintinis kapinynas) ir jo chronologiją (I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia).
Pagal tyrimų metodiką 25 kvadratinių metrų (5 x 5 m) plotas buvo padalintas į 25 dalis, žemė skutama mentelėmis, dedama į kibirus ir sijojama sijoklėje (3 mm tankio sietas), kad būtų surinkti visi kauliukai. Kasta iki įžemio (nejudinto grunto).
Atlikus archeologinę perkasą, rasti keli šimtai gramų degintinių kaulų, 2 žiestos glazūruotos keramikos šukės ir titnago nuoskalėlė. Brėžiniuose ir nuotraukose užfiksuoti sienelių pjūviai, dugnas.
Vilnietė istorikė Aistė Čepulytė pasidžiaugė, kad 2011 m. aptiktos radimvietės specialistai nepaliko likimo valiai, bet ištyrė suardytą archeologinį paminklą, o Lietuvos valstybės dieną pasitiko Alytuje dirbdami svarbų istorijai darbą. Rasti kaulai bus perduoti tirti Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto antropologams, kurie bandys nustatyti minimalų individų skaičių, amžių ir lytį. Vėliau bus sprendžiama, ar vietovę įtraukti į Kultūros vertybių registrą.
Tyrimų vadovas, archeologas G. Petrauskas visos grupės vardu nuoširdžiai dėkojo Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjui Vytuoliui Valūnui ir Alytaus vaikų globos namų direktoriui Romučiui Žebuoliui, kurie pasirūpino tyrinėtojų nakvyne.
Gintaras Lučinskas