Butrimonių gimnazijoje vyko renginys, skirtas Holokausto ir Butrimonių miestelio žydų bendruomenės sunaikinimo 70-mečiui paminėti (1941-09-09). Veikė kraštotyrininkių parengta paroda „Butrimonių žydų bendruomenė ir tragiškas jos likimas Antrojo pasaulinio karo metais“ (vadovė Danutė Anušauskienė).
D. Anušauskienė supažindino mokinius su Holokausto istorija, akcentavo, kad visi tarsi žinome, kad Holokaustas – tai žydų tautos genocidas, vienas šiurpiausių XXa. nusikaltimų žmogiškumui, bet šis žinojimas retai tepaliečia mūsų širdis. Kalbėjo mokiniai, jie skaitė poetų eiles, dalijosi įspūdžiais iš kelionės po Lenkijos Osvencimo ir Maidaneko koncentracijos stovyklas.
Renginio metu daugiausiai dėmesio buvo skirta Butrimonių žydų bendruomenės sunaikinimui. Mokytoja ragino mokinius pažvelgti į kasdien matomus namus, gatves, aikštę ir atrasti sau ikikarinį Butrimonių miestelį su jo savita ūkine lėtine sąranga, kartu pažinti čia prieš 70 metų gyvenusius žmones, jų buitį ir darbus, paprastą jų gyvenimo kasdienybę, kad nebeegzistuojantis žydų pasaulis taptų mums suprantamesnis ir artimesnis, suvokti, kad žydų bendruomenė vieną dieną buvo atskirta nuo kitų miestelyje gyvenusių žmonių ir išvaryta į mirtį gimtųjų namų pašonėje.
Žydų tautos likimas glaudžiai siejasi su Butrimonimis: Kai per karą Butrimonis užėmė vokiečių kariuomenė, buvo tik visų miestelio gyventojų negandų pradžia. Prasidėję pavieniai žydų persekiojimai po kelių mėnesių virto masinėmis žudynėmis. Butrimonių žydų bendruomenė, kurią tuo metu sudarė virš 800 žydų, buvo visiškai sunaikinta. Dalis žydų buvo išvaryta ir sušaudyta Alytuje, likusieji Klydžionių km. (2 km už Butrimonių link Pivašiūnų). Butrimonyse buvo atvaryti ir sušaudyti Stakliškių ir Punios miestelių žydai.
Mokytoja D. Anušauskienė taip pat atkreipė mokinių dėmesį į tai, jog Butrimonių žydai buvo išsilavinę, labai verslūs, propaguojantys savo tikėjimą ir kultūrą žmonės. Ir nors iš miestelio pavyko pabėgti keliasdešimčiai žydų, gyvi liko ir karo pabaigos sulaukė tik penkiolika. Viena iš jų- Riva Lozonski- Bogomolnaja, išvengusi mirties ir likusi gyventi Butrimonyse, savo likusį gyvenimą pašventė aukų atminimui įamžinti, surinko gausią bei vertingą medžiagą apie Butrimonių žydų bendruomenę ir tragišką jos likimą.
Šiandien žydų buvimą Butrimonyse mena tik žydų kapai ir išlikę pastatai. Žydiškos Lietuvos ženklų ir savo šaknų ieško vien tik iš Izraelio ir Amerikos atvažiuojantys gentainiai. Po renginio mokytojos su mokiniais nuvyko į Klydžionių kaimą, kur pagerbė nužudytuosius, ant paminklo padėdami lauko akmenėlių. Renginį organizavo istorijos mokytojos metodininkės Danutė Anušauskienė ir Dalia Adžgauskienė.