Kas bus – tas bus. Toks gyventojų požiūris Lietuvoje yra dominuojantis dėl COVID-19, rodo tyrimas.
Pasaulyje dominuoja dvi grupės (po 22 proc.) – gerų piliečių ir fatalistų, pastarųjų Lietuvoje yra daugiau.
Mūsų šalyje fatalistas yra kas trečias (34 proc.), o gerųjų piliečių vos kiek daugiau šeštadalio (16 proc.).
Apie penktadaliui (18 proc.) gyventojų būdingas noras atsiriboti. Šie lietuviai nemato priežasties, dėl ko kyla toks šurmulys ir jiems ne itin rūpi.
Dešimtadalis Lietuvos gyventojų yra susikrimtę svajotojai, kurie šiek tiek nuogąstauja dėl savo sveikatos ir finansų, tačiau tiki, kad viskas pagerės ir susitvarkys.
Tikrų nerimautojų šalyje – mažiau nei dešimtadalis (apie 8 proc.), o jų daugiausia – tarp jaunimo. Nerimautojams būdinga ir tai, kad iš valdžios jie tikisi daugiau nei kitos grupės, mano, kad daroma nepakankamai ir jaučiasi išsigandę.
Lietuvoje gausiausiai fatalistų grupei būdingas noras išlaikyti sveiką protą ir neprarasti realybės jausmo. Fatalistai nėra abejingi ir neignoruoja to, kas vyksta, tačiau stengiasi atsijoti perteklinę viešą informaciją, saikingai laikosi sveikatos ir apsaugos priemonių, tačiau neperspaudžia bei nesijaučia labai susirūpinę dėl situacijos, jiems visur svarbu balansas, tad nepatinka perteklinės taisyklės ir perdėta kontrolė.
Nuo pasaulinių tendencijų Lietuva skiriasi ir tuo, kad pas mus kone dvigubai mažiau gyventojų pagal savo elgesį patenka į „Gerų piliečių“ segmentą. Jam būdinga kruopščiai laikytis visų sveikatos ir saugos priemonių. Taip pat jie tikisi, kad ir kiti jų laikysis. Manoma, kad mažesnis panikuojančių gyventojų kiekis šaliai leidžia ramiau mobilizuotis krizėms ir santykinai ramiau išgyventi sudėtingus periodus.
Tyrimą dėl COVID-19 atliko bendrovė „Kantar“.