Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, per pirmąjį 2026 metų pusmetį dėl nusikalstamų veikų elektroninėje erdvėje apskrities gyventojai patyrė daugiau nei 221 tūkst. eurų turtinę žalą. Nors bendras sukčiavimo atvejų skaičius, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo, pareigūnai ragina neatleisti vadžių ir išlikti budriems.
Didžiausia žala – Alytaus mieste ir rajone
2026 m. sausio–birželio mėnesiais Alytaus apskr. VPK aptarnaujamoje teritorijoje dėl nusikaltimų elektroninėje erdvėje užfiksuota 221 725 eurų bendra turtinė žala. Nuostoliai atskirose savivaldybėse pasiskirstė taip:
- Alytaus miestas ir rajonas: 81 085 eurai
- Druskininkų savivaldybė: apie 52 000 eurų
- Varėnos rajonas: virš 35 000 eurų
- Prienų rajonas: beveik 30 000 eurų
- Birštono savivaldybė: beveik 13 000 eurų
- Lazdijų rajonas: virš 10 000 eurų
Šiuo metu Alytaus apskrities VPK atliekama 12 ikiteisminių tyrimų dėl stambaus masto sukčiavimų, kai nukentėjusieji patyrė 45 000 eurų ar didesnę žalą ir (arba) veikos buvo įvykdytos skaitmeninėje erdvėje.
Populiariausias ginklas – suklastotos nuorodos
Pagal gautus pranešimus Alytaus apskrityje dažniausiai fiksuojami šių rūšių sukčiavimai:
- Suklastotos interneto svetainių nuorodos (angl. phishing): užfiksuotos 37 veikos (6 iš jų – stambių tyrimų kategorijoje).
- Avansinis sukčiavimas: 12 veikų (kai atliekamas avansinis mokėjimas už prekę, kurios pirkėjas taip ir negauna).
- Telefoninis sukčiavimas: 6 veikos.
- Investicinis sukčiavimas: 3 veikos.
- Kito pobūdžio veikos: neteisėtas pasinaudojimas svetima banko kortele, įsilaužimai į įmonių el. pašto paskyras, melagingi pranešimai apie loterijų laimėjimus bei neva Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) siunčiamos SMS žinutės apie tariamas mokesčių skolas.
Didesnis gyventojų budrumas davė rezultatų
Palyginti su tuo pačiu 2025 m. laikotarpiu, šiemet Alytaus apskrityje fiksuojamas bendras sukčiavimų skaičiaus mažėjimas. Policijos pareigūnai pažymi, kad prie to tiesiogiai prisidėjo išaugęs pačių gyventojų sąmoningumas – žmonės vis dažniau atpažįsta klastą ir apie įtartinus skambučius ar žinutes praneša policijai dar nepatyrę finansinių nuostolių.
Pareigūnai dėkoja gyventojams už pilietiškumą. Kaip rodo tyrimų duomenys, dažniausiai nukentėjusiesiems skambina rusakalbiai asmenys, melagingai prisistatantys bankų darbuotojais, policijos pareigūnais ar kitų valstybinių institucijų atstovais.
Sukčiai bando paveikti žmones psichologiškai – siekia sukelti stiprias emocijas, skubos jausmą ir pasinaudoti žmogišku neatidumu.
Policijos rekomendacijos: kaip nepakliūti į spąstus?
Alytaus policijos pareigūnai ragina gyventojus išlikti budrius ir laikytis pagrindinių saugumo taisyklių:
- Nespauskite įtartinų nuorodų, gautų SMS žinutėmis ar el. paštu.
- Niekada neatskleiskite asmeninių duomenų, banko kortelių numerių, PIN kodų ar „Smart-ID“ / „M. parašo“ prisijungimų.
- Tikrinkite informaciją: gavę pranešimą iš VMI, banko ar kitos įstaigos, prisijunkite prie oficialios svetainės tiesiogiai, o ne per gautą nuorodą.
- Kilus įtarimui: nedelsdami nutraukite bendravimą su įtartinais asmenimis ir apie įvykį praneškite skubios pagalbos telefonu 112.