Pušys jau pasodintos – Alytuje artėja „Com•Media“

Lapkričio 6-23 d. Alytaus miesto teatro ir ne tik erdves užims jau penkioliktą kartą rengiamas tarptautinis teatro festivalis COM•MEDIA. Šiemet skaičius 15 nėra tik dar vieni festivalio gyvavimo metai. Sudarydami programą organizatoriai paklausė savęs, kas dedasi žmogaus galvoje, kai jam yra 15 metų? Neįtikėtina, tačiau 15-metis žmogus ir penkioliktus metus rengiamas teatro festivalis išgyvena tuos pačius vidinius lūžius, kai nenumaldomai norisi versti: nuversti, apversti, priversti, atsiversti ar užversti. Apie tai ir pasakos net trylika pagrindinės festivalio programos spektaklių, tarp kurių – keturi užsienio teatrų pasirodymai.

Festivalio spaudos konferencijoje Alytaus miesto sode buvo ne tik pristatyta šių metų programa, bet ir pasodintos pušelės, įsigytos už „Žaliosios vakarienės“ metu surinktas lėšas. Tai jau tampa kasmetine malonia tradicija.

Šių metų COM•MEDIA festivalis – tai visų pirma tapatybės paieškos laikas, kuomet pasąmonėje nuolat kyla hamletiškas klausimas „Kas aš esu?“ Ar kiekvienas galime nuversti kitų primestą „aš“ ir priversti visuomenę priimti mus tokius, kokie iš tikrųjų esame? Taip pat tai laikas, kuomet vieni autoritetai patys griūva, o kitus norisi nuversti, duodant jiems galimybę dar kartą užaugti. Tai autoritetų tiek šeimoje, tiek visuomenėje „perskaičiavimo“ metas. Galiausiai, tai sparnus auginančio ir juos prikerpančio maištavimo laikas, kai pasaulis atrodo ankštas ir neteisingas, todėl norisi jį žūtbūt apversti, laviruojant ant plonytės ribos tarp kilimo aukštyn ir skaudaus kritimo žemyn. XV-oji COM•MEDIA – tai laikas, kai pradedame kurti save iš naujo ir pasaulis bando tam priešintis, todėl turime jį versti.

Dažnas šių metų COM•MEDIA programos spektaklių herojus išgyvens tapatybės lūžį ir mėgins visų pirma sau pačiam atsakyti į klausimą „Kas aš esu?“. Čia tapatybė nėra duotybė – ji konstruojama, ginama, slepiama, perrašoma. Visuomenė dažnai nori priverstinai apibrėžti žmogaus tapatybę, net jei tai kardinaliai prieštarauja jo jausenai.

Spektaklis „Mergaitės ir berniukai“ (rež. Diana Kaijaka) kalba apie moters padėtį šių dienų visuomenėje, apie jos augimą, kuomet pačiame jos žydėjime brutaliai nukerpami patys gražiausi žiedai. Meksikiečių menininkės Gabrielos Muñoz šiuolaikinės klounados spektaklis „Purvas“ bandys atsakyti į klausimą, kas slypi už netikrų tapatybių, kurias mums sukuria drabužiai, etiketės, makiažas ir kitos kaukės, primestos socialinių stereotipų?

Sakartvelo režisierė Ana Gogishvili spektaklyje „Moteris smėlynuose“ kiekvieno iš mūsų klaus, kas esame, kai netenkame darbo, statuso, įprasto gyvenimo rėmų? Ar tapatybė yra tai, ką turime ar kažkas, ką kasdien pasirenkame? Spektaklis „Ragana ir lietus“ pagal kultinį Jurgos Ivanauskaitės romaną (rež. Milda Mičiulytė) lyg psichoterapeuto kabinete bandys „atkapstyti“, kas mus verčia vienaip ar kitaip elgtis ir kaip giliai slypi šių poelgių šaknys.

Tarpdisciplininiame spektaklyje „h̶a̶ ̶h̶a̶ ̶h̶a̶ hi!” vokiečių menininkas Felix Baumann papasakos istoriją apie vidutinišką komiką, mėginantį papasakoti istoriją, galinčią pakeisti gyvenimą. Visgi, gyvenimas nepasikeičia – vis pritrūksta žodžių, o gal kaltas netinkamai sureguliuotas mikrofonas. Susidūręs su savo nepakankamumu, atlikėjas pasirenka absurdą ir pasitelkia visas įmanomas priemones, kad sukurtų komiškas, sąmoningai kvailas situacijas. Ar menininkas pasakoja tikrą istoriją apie save patį? Atsakymas – šių metų COM•MEDIA programoje.

Trys šių metų programos spektakliai kvies „perskaičiuoti“ autoritetus tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Ilgą laiką idealizuota šeimos, namų, bendruomenės terpė staiga pasirodo kupina iliuzijų, paveldėtų traumų, melo, nelygybės. Tie, kurie iki šiol atrodė tobuli, staiga tampa trapūs, pasimetę ir kartais žiaurūs.

Režisieriaus Agniaus Jankevičiaus spektaklis „Lėlių namai 2“ kels klausimą, ar santuoka gali griauti moters laisvę ir tapatybę, primesdama jai lėlės funkciją? Augusto Gornatkevičiaus spektaklis „Žiurkės“ kalbės apie tai, jog mūsų visuomenėje žmogiškumą keičia „žiurkiškumas“ ir tai tampa tokia norma, jog mes dažnai to net nepastebime.

Ievos Stundžytės spektaklis „Lineino grožio karalienė“ – tai istorija apie manipuliavimu ir psichologiniu smurtu paremtus toksiškus dukros ir motinos santykius, kuomet dėka fikcija tampančio įvaizdžio visuomenėje mes nedarome visiškai nieko, kad tai pakeistume.

Penki programos spektakliai kalbės apie šiandieną kaip kraštutinumų laiką, kuomet pilko viduriuko nebelieka – arba skrendi aukštai, arba tragiškai tėškiesi į žemę. Rizika, pavojus, savidestrukcija ir nuolatinis ribų bandymas tampa esminiais gyvenimo moto.

„Hamleto“ parafraze tampančiame spektaklyje „Pelėkautai“ režisierė Ieva Stundžytė kelia ribinį klausimą, koks didesnis nusikaltimas – žudyti ar nusižudyti, ir ką rinktis – teisingumą ar gailestingumą? Režisierius Artūras Areima spektaklyje „Lūšies valanda“ analizuoja, kas yra beprotybė, tikėjimas, kas yra žmogus ir ką jis gali. Mokslininkų komanda psichiatrinėje ligoninėje vykdo eksperimentą – daliai pacientų leidžia auginti naminius gyvūnus ir jais rūpintis. Pagrindins herojus sužino, kad eksperimentas nutraukiamas – iš jo atims geriausią draugą katiną.

Kiek mums reikia laisvės ir kiek turėtume kilti aukštyn, kad mūsų moraliniai ir emociniai sparnai nepradėtų degti ir nekristume skaudžiai žemyn, be galimybės atsitiesti? Atsakymo į šį klausimą ieško spektaklio „Icarus Machine“ režisierius Jokūbas Brazys. Šiuolaikinio cirko spektaklio „inTENSE“ režisierė Elena Kosovec kartu su žiūrovais tiria tokius opius klausimus, kaip kova dėl valdžios, jėgos ir silpnumo sąvokos, visuomenės kaip sistemos balansas ir kiekvieno individo laisvė ir atsakomybė kurti tokią ateitį, kokia jis tiki.

Kiek mes turėtume pasiduoti tam nežinomybės svaiguliui, lyg už rankos tempiančiam išbandyti tai, kas slypi už apribojimų, paragauti to uždraustojo vaisiaus? Atsakyti į šį klausimą mėgins katalonų šiuolaikinės klounados atlikėja Pepa Plana, festivalyje pristatysianti spektaklį „Kiekviename žingsnyje“.

Neatsiejama festivalio dalimi tampa teatrinių įvykių naktis COM•MOON•A, kuri šiemet vyks lapkričio 7 d. Teatrinių lunatikų naktimi vadinamame renginyje – spektakliai, koncertai, performansai, instaliacijos, parodos, skaitymai, kūrybinės dirbtuvės ir kiti įvykiai. Nuo Oskaro Koršunovo teatro ir Lenkijos šokio teatras „TOACA” iki šiuolaikinio šokio spektaklio „Clap & Slap“ ir Pijaus Opera koncerto.

Šiemet COM•MOON•A mėnulis patekės ne tik Alytaus miesto teatre. Menininkai vienai nakčiai užims netradicines miesto erdves. Tai Audiovizualiųjų menų centras, dar žinomas kaip buvusi sinagoga, Alytaus sporto centro stadiono sporto salė, EMMB „SUBinAIR“.

Spalio 13-15 d. festivalio programa vaikams COM•@ skries jau devintą kartą. Trys dienos, dešimt teatrinių įvykių ir nesuskaičiuojama gausybė smalsumu žibančių mažųjų žiūrovų akių – tai jau tapo neatsiejama Alytaus miesto teatro rudens dalimi. Šių metų programoje laukia ne tik tradiciniai spektakliai vaikams, bet ir edukacijos, spektaklis kūdikiams ir jų tėvams, įtraukusis spektaklis neurodiversiškiems vaikams ir jų artimiesiems.