Fiasko, regresas ir „žiurkių“ etiketė: „Dainavos“ sirgaliai išdėstė skaudų verdiktą klubui

Lietuvos futbolo pirmenybės Alytaus DFK Dainava futbolininkai užėmė paskutinę vietą ir iškrito iš A diviziono. Ištikimiausių fanų grupuotė „Dzūkų tankai“ paskutinėse sezono rungtynėse komandą palaikė tik 17 minučių, po to demonstratyviai paliko tribūną. „Skęskite savo gėdoje“,- akį rėžė tribūnoje iškeltas fanų plakatas.

„Dzūkų tankai“ savo facebook paskyroje išplatino pareiškimą, kuriame paaiškina tokio demaršo motyvus.

„Paskutinis šio sezono susitikimas, kuriame palaikymas truko viso labo 17 minučių, lygiai tiek, kiek šiais metais pavyko surinkti taškų.

Nors tokį katastrofinį sezoną planavome užbaigti oriai, įvykiai Gargžduose buvo paskutinis lašas. Mūsų akimis, „Dainava“ jau yra pasiekusi savo lubas. Pasiekusi ne dėl to, jog nėra potencialo augti, o todėl, kad klubas regresuoja dėl asmeninių interesų ir politinių kovų. Būtent todėl tribūnoje ir paliekame banerį su žodžiais „Skęskite savo gėdoje vieni.“ Tai žinutė be tikslinio adresato, nukreipta į kiekvieną, kuris atstovauja šiam klubui, ir nesvarbu, ar tai būtų žaidėjai, vadovai ar miesto politikai. Pradžioje visi turi atsisukti į save ir prisiimti atsakomybę dėl šio fiasko, o ne kratytis gėdos, kaip tai yra daroma dabar.

Į tai be jokio pagrindo sureagavo „Dainavos“ sporto direktoriaus žmona, mus sulygindama su žiurkėmis, bėgančiomis iš skęstančio laivo. Panašu, ties čia ir galima baigti visas iliuzijas dėl savaiminio klubo vadovų susiėmimo.

Pereinant prie pačio sezono, tai buvo istoriniai metai – 90 metų nuo klubo įkūrimo, 50 metų nuo aukso medalių Lietuvos čempionate. Simbolinis sezonas, pasibaigęs kritimu į žemesnę lygą, tačiau pyktį kelia ne pats kritimo faktas, o tai, kaip krentame. Visą sezoną vilkomės lentelės dugne, laimėta vos 3 kartus, tragiški legionieriai, kurie sezono metu buvo vežami tarsi konvejeriu, bet dalis net neprimindavo profesionalių futbolininkų. Sezono pabaigoje, pusiau bankrutavusiems „Riteriams“ įjungus aukštesnę pavarą, mes toliau nuriedėjome ant laisvo bėgio. Apie aštuntoje vietoje likusią „Bangą“ net neverta kalbėti, gargždiškiai surinko vos ne pustrečio karto daugiau taškų. Iš čia ir kyla pirmoji problema – kadaise vietinio jaunimo vedama „Dainava“ dabar yra pavirtusi visišku užsieniečių klubu. Atvežamų pigių žaidėjų rolė yra viena – gerai sužaisti sezoną, jog po jo būtų galima pasipelnyti iš jų pardavimų.

Klausimas tik, kiek tokia strategija tvari ir ar transferų pinigai nueina ten, kur ir turėtų? Nei Hamuličiaus, nei Peterio stambūs pardavimai aiškiai „Dainavos“ nesustiprino, esą, pinigai nukeliavo „žaidėjų agentūroms ir „Dainavos“ skoloms padengti“. Rezultate turime komandą, kuri nežino, už ką kaunasi. 2021 metais, kuomet po paskutinio mačo su „Sūduva“ buvome priversti grįžti į Pirmą lygą, matėme visai kitokias tiek žaidėjų, tiek personalo reakcijas. Sielvartas ir ašaros akyse parodė, jog „Dainavos“ vardą garsinantiems žmonėms rūpi, kaip yra atstovaujamos mūsų gražiausios spalvos. Šiemet daugelis komandos žaidėjų tiesiog nusispjovė į tai, o priešpaskutinėse rungtynėse išvis parodė nepagarbą mums, net nebandydami laimėti. Po pokalbių su kai kuriais žaidėjais paaiškėjo, jog komandos viduje vyrauja susiskaldymas.

Galima sakyti, kad futbolininkai pasiskirstę į atskiras grupeles be jokio bendro ir vieningo tikslo. Šioje sporto šakoje fanai geriausiai įžvelgia kovos ir atsidavimo aspektus. Reikia suprasti, jog didžiausias nepasitenkinimas kyla ne dėl meistriškumo ar demonstruojamos kokybės. Nervina elementaraus sportinio pykčio nebuvimas, gailėjimas ir pasaugojimas savęs, kai kiekvienas pralaimėtas centimetras ar dvikova aikštėje galiausiai atsispindi rezultatuose. Verta atkreipti dėmesį, kad besąlygiška ištikimybė nėra lygu besąlygiškam palaikymui. Mums „Dainava“ tai daugiau nei 11 futbolininkų, atliekančių savo funkcijas aikštėje.

Kitas aspektas, badantis akis, yra tragiška klubo komunikacija. Kartais atrodo, kad čia net dėjome žingsnį atgal. To priežastis irgi aiški – noras sutaupyti kuo daugiau pinigų. Darbinami žmonės, pilnai nesigaudantys profesionalaus sporto tematikoje, dažnai tik pradedantys savo karjeras. Sveikintina, jog įdarbiname jaunus žmones, tačiau gimnazistai neturėtų būti pagrindiniai ir vieninteliai fotografai tokiame klube, socialinių tinklų neturėtų valdyti žmonės, kuriems „Dainava“ net nėra pagrindinė darbovietė.

Daugelį idėjų siūlėme ir mes, tačiau galutinį „ne“ tardavo žmonės iš viršaus, o kartais net jų antros pusės. Rezultate turime, jog kadaise didžiausią žiūrovų lankomumą turėjęs Alytus dabar velkasi A lygos lankomumo dugne. Vadovai problemos tame nemato, „fanai atsiras, kai bus rezultatai“, bet apie kokius fanus galime kalbėti, jeigu viešojoje erdvėje juos lyginame su žiurkėmis? Tarp bendruomenės ir klubo dingo ryšys, nes į bendruomenę pradėta žiūrėti tik kaip į vartotojus, atsakomybės prisiimti nenorima, geriau viską suversti ant savivaldybės.

Reziumuojant, prarastas pasitikėjimas klubo vadovybe arba didžiausią žodį tame klube turinčiu žmogumi. Norint jį susigrąžinti laukia įdomus bei darbingas tarpsezonis, tikimės ir didesnio miesto įsitraukimo. Jeigu juokingą finansavimą arba savivaldybės nenorą tapti „Dainavos“ dalininke galima paaiškinti nepasitikėjimu klubo vadovais, vis dar pilna infrastruktūros problemų. Prieš penkis metus pažadėtas futbolo maniežas tampa Alytaus nacionaliniu stadionu. Centrinio stadiono bei Dainavos progimnazijos aikščių dangos tokios prastos, kad net nežinome, ar kitą sezoną LFF leis Alytuje žaisti profesionalų futbolą. Nuo to kenčiame ne mes ar „Dainavos“ vadovai, nuo to kenčia taip mero mylimi Alytaus vaikai ir sportininkai. Sveikas protas turi laimėti.

Taigi, tai ne pabaiga, o tik persikrovimas. Su tokiais žodžiais kyla paskutinioji šių metų choreografija. Joje pavaizduotas žymaus animacinio filmuko „Drakonų kovos“ pagrindinis veikėjas Gokas prieš svarbią kovą su blogiečiu Fryzu. Žaidėjai, vadovai, merai yra laikini. Dainava – amžiams!“