Šviesolaidinis internetas ir televizija Kaune: kaip sukonfigūruoti namų tinklą, kad internetas netrukdytų išmaniajai televizijai

Šviesolaidinis internetas ir televizija Kaune šiandien yra vienas dažniausių namų ūkio pasirinkimų, garantuojantis didelę spartą bei gausų kanalų pasirinkimą. Vis dėlto net ir pats greičiausias šviesolaidis kartais nuvilia, kai vakare, žiūrint mėgstamą laidą ar filmą, vaizdas televizoriaus ekrane netikėtai sustingsta, pradeda trūkčioti arba pasirodo kraunantis ratukas. Dažniausia tokios bėdos priežastis – ne paties tiekėjo teikiamos paslaugos kokybė, o netinkamai paskirstytas srautas vietiniame namų tinkle. Kai vienas šeimos narys siunčiasi didelės apimties failus, žaidžia internetinius žaidimus ar žiūri didelės raiškos vaizdo įrašus kitame kambaryje, televizijos signalas gali likti be reikalingo duomenų pralaidumo. Teisingai suderinta namų įranga leidžia išvengti tokių trikdžių ir užtikrina, kad televizija veiktų sklandžiai bet kuriuo paros metu.

Šviesolaidinis ryšys duomenis perduoda šviesos impulsais plonais stiklo pluošto kabeliais, todėl informacija keliauja milžinišku greičiu ir be elektromagnetinių trukdžių. Į butą ar namą atvestas kabelis jungiamas prie optinio keitiklio arba tiesiai į maršrutizatorių, kuris visą gaunamą srautą padalija namuose esantiems įrenginiams. Išmanioji televizija veikia srautinio perdavimo principu: vaizdo ir garso duomenų paketai siunčiami nepertraukiamu srautu realiuoju laiku. Skirtingai nei kraunant paprastą interneto puslapį, kur kelių sekundžių vėlavimas yra beveik nepastebimas, televizijos signalui reikalingas nuolatinis, stabilus duomenų perdavimas be jokių vėlavimų ar paketų praradimo. Kai maršrutizatorius neturi aiškių instrukcijų, kam teikti pirmenybę, jis visus prijungtus įrenginius traktuoja vienodai, o tai sukelia staigius vaizdo trūkinėjimus.

Interneto ir televizijos istorija Lietuvoje pasižymi nepaprastai sparčia technologine raida. Dar dešimtajame dešimtmetyje ir tūkstantmečių sandūroje didžioji dalis vartotojų jungėsi naudodami lėtą rinktuvinį ryšį arba varinius telefono laidus per DSL technologiją, o televizijos signalas keliaudavo paprastomis lauko antenomis ar analoginiais kabeliais. Tokiomis sąlygomis apie televizijos transliaciją internetu nebuvo galima net svajoti, nes varinis kabelis tiesiog nepajėgė praleisti didelio duomenų kiekio. Lūžis įvyko Kaune ir kituose didžiuosiuose miestuose pradėjus masiškai tiesti šviesolaidines magistrales. Pasaulyje pirmieji šviesolaidiniai eksperimentai prasidėjo dar aštuntajame dešimtmetyje, tačiau tikrasis proveržis namų vartotojams atsivėrė atsiradus FTTH technologijai, kai optinė gija atvedama tiesiai į gyvenamąsias patalpas. Šis inžinerinis šuolis leido sujungti dvi anksčiau visiškai atskiras paslaugas – televiziją ir internetą – į vieną kabelį, suteikdamas galimybę mėgautis didelės raiškos vaizdu be specialių palydovinių antenų ar storų koaksialinių kabelių pynių.

Norint suprasti, kodėl trūkinėja vaizdas, verta palyginti skirtingus įrangos sujungimo būdus. Kiekvienas pasirinkimas turi savų privalumų ir trūkumų, lemiančių bendrą ryšio stabilumą.

Pirmasis patarimas: naudokite tiesioginį tinklo kabelį televizoriui prijungti. Nors belaidis ryšys yra patogus ir nereikalauja slėpti laidų palei grindjuostes, televizorius yra stacionarus prietaisas, kuriam reikalingas maksimalus stabilumas. Wi-Fi bangas slopina gelžbetoninės sienos, baldai, mikrobangų krosnelės ir kaimynų maršrutizatoriai. Sujungę maršrutizatorių ir televizorių arba priedėlį bent „Cat 5e“ ar geresnės kategorijos „Cat 6“ tinklo kabeliu, visiškai eliminuosite radijo bangų trikdžius, o duomenų perdavimo vėlinimas sumažės iki minimumo.

Antrasis patarimas: įjunkite ir sukonfigūruokite paslaugų kokybės funkciją maršrutizatoriuje. Dauguma šiuolaikinių maršrutizatorių turi funkciją, vadinamą „QoS“ (angl. Quality of Service). Ši funkcija leidžia paskirstyti namų interneto prioritetus: nurodykite televizoriaus arba TV priedėlio IP adresą kaip aukščiausio prioriteto įrenginį. Tai reiškia, kad net tuo metu, kai kompiuteryje bus siunčiamas didžiulis žaidimas ar vykdoma atsarginė duomenų kopija, maršrutizatorius pirmiausia užtikrins reikiamą duomenų srautą televizoriui, o siuntimo greitį kompiuteryje automatiškai šiek tiek apribos, taip išsaugodamas tolygų vaizdą.

Trečiasis patarimas: atskirkite belaidžio ryšio dažnius ir išjunkite nereikalingas programas. Jei televizoriaus neįmanoma prijungti kabeliu, maršrutizatoriaus nustatymuose sukurkite du atskirus belaidžio tinklo pavadinimus 2,4 GHz ir 5 GHz dažniams. Televizorių prijunkite tik prie 5 GHz dažnio, kuris yra gerokai greitesnis ir mažiau apkrautas kitų prietaisų. Taip pat reguliariai patikrinkite patį išmanųjį televizorių: išjunkite fone veikiančias nenaudojamas programėles, išvalykite podėlį ir išjunkite automatinius foninius atnaujinimus žiūrėjimo metu, nes televizoriaus procesoriaus perkrova dažnai sukelia tokius pačius simptomus kaip ir prastas interneto ryšys.

Tinklo inžinerijos specialistas Nojus pabrėžia: „Didžiausia vartotojų klaida yra manyti, kad nusipirkus gigabitinį interneto planą visos problemos išsispręs savaime. Jeigu namų maršrutizatorius nesugeba protingai nukreipti srautų arba televizorius prijungtas per silpną belaidį ryšį, brangus planas neduos jokios naudos. Teisingas prioritetų nustatymas ir kabelinis sujungimas išsprendžia devyniasdešimt devynis procentus visų vaizdo strigimo atvejų.“

Koks minimalus interneto greitis reikalingas raiškiai televizijai žiūrėti?

Standartinės raiškos televizijai pakanka vos 5–10 megabitų per sekundę, o 4K „Ultra HD“ transliacijoms reikalinga maždaug 25–40 megabitų per sekundę stabili sparta vienam įrenginiui. Svarbiausia čia yra ne tik pats greitis, bet ir pastovus duomenų tiekimas be šuolių.

Vakarais namuose padidėja bendra tinklo apkrova: grįžę šeimos nariai naudojasi telefonais, planšetėmis, kompiuteriais, be to, daugiabučiuose namuose suintensyvėja kaimynų Wi-Fi signalų tarpusavio interferencija, kuri nuslopina belaidį televizoriaus ryšį.

Taip, seni arba pažeisti kabeliai, taip pat pasenusios kategorijos laidai gali apriboti ryšio pralaidumą iki 100 megabitų per sekundę ar net sukelti nuolatinius duomenų paketų praradimus, dėl kurių televizijos vaizdas ima byrėti kvadratėliais.

Atskiras priedėlis dažniausiai turi galingesnį procesorių ir geresnę tinklo plokštę nei vidutinės klasės televizorius, todėl veikia sparčiau. Tačiau šiuolaikiniuose aukštesnės klasės televizoriuose integruotos programėlės veikia lygiaverčiai, jei tik užtikrinamas kokybiškas ryšys.

Atlikite interneto greičio ir vėlinimo testą prijungę kompiuterį tiesiai prie tiekėjo įvadinio kabelio. Jei greitis atitinka planą ir vėlinimas yra mažas, problema slypi jūsų namų maršrutizatoriaus nustatymuose arba vidiniame tinkle.

Tinkamai paruošta namų infrastruktūra užtikrina nepriekaištingą pramogų patirtį visai šeimai. Kai šviesolaidinis internetas ir televizija Kaune yra suderinti pagal technines rekomendacijas, o paslaugas teikia patikimi partneriai, tokie kaip KIS – kokybiškų interneto paslaugų tiekėjas Lietuvoje, galima pamiršti apie varginančius trukdžius ekrane. Skirdami šiek tiek laiko kabelių sujungimui bei pagrindiniams maršrutizatoriaus nustatymams, sukursite patikimą ir stabilią namų pramogų sistemą.