Kokius lavinamuosius žaidimus rinktis vaikams, kuriems sunku susikaupti?

Vaikui, kuriam sunku ilgiau išlaikyti dėmesį, geriausiai tinka ne tiesiog „ramūs“ žaidimai, o veiklos su aiškiomis, suprantamomis taisyklėmis ir vaiko gebėjimus atitinkančia užduotimi. Dėmesį galima praktikuoti per atminties, reakcijos, rūšiavimo, taisyklių keitimo, judesio ir paprastus strateginius žaidimus.

Svarbu atskirti kasdienį išsiblaškymą nuo nuolatinių dėmesio sunkumų, kurie reikšmingai trukdo vaikui mokytis ar veikti kasdien. Žaidimas gali būti naudinga ugdymo priemonė, tačiau jis nėra diagnostikos ar profesionalios pagalbos pakaitalas.

Dėmesio valdymas yra susijęs su platesne vykdomųjų funkcijų sistema. Center on the Developing Child at Harvard University prie vykdomųjų funkcijų priskiria gebėjimą sutelkti dėmesį, išlaikyti informaciją darbinėje atmintyje, kontroliuoti impulsus ir lanksčiai keisti veiksmus.

Šie gebėjimai nėra vien teorinės sąvokos. Paprastame žaidime vaikas gali turėti prisiminti taisyklę, sulaukti savo eilės, nekreipti dėmesio į nereikalingą informaciją ir pakeisti strategiją, kai ankstesnis sprendimas nepasiteisina.

Dėl to tinkamai parinkti lavinamieji žaidimai gali sudaryti sąlygas šiuos gebėjimus praktikuoti vaikui suprantamoje veikloje. Svarbiausia, kad užduotis būtų pakankamai įtraukianti ir nebūtų perkrauta nereikalingomis taisyklėmis.

Kartais vaikui sunku susikaupti ne dėl pačios užduoties. Jis gali būti pavargęs, alkanas, pernelyg sujaudintas, nusivylęs ar susidūręs su veikla, kuri jam per sudėtinga. Tokiu atveju reikalavimas „susikaupk“ problemos neišsprendžia.

Prieš siūlant dar vieną loginę užduotį verta pažiūrėti, kas vyksta aplink vaiką. Ar kambaryje daug blaškančių dirgiklių? Ar užduotis turi aiškią pradžią ir pabaigą? Ar vaikas suprato taisykles? Ar prieš ramesnę veiklą jam reikėtų pajudėti?

Harvardo parengtame vykdomųjų funkcijų veiklų vadove pateikiamos labai įvairios veiklos – nuo judrių žaidimų ir dainų iki galvosūkių, spėjimo bei strategijos užduočių. Tai primena, kad dėmesys nėra lavinamas tik sėdint prie stalo.

Atminties žaidimai. Vaikui reikia prisiminti kortelių vietas, veiksmų seką arba ankstesnius atsakymus.

Žaidimai su besikeičiančia taisykle. Pavyzdžiui, iš pradžių objektai rūšiuojami pagal spalvą, o vėliau – pagal formą. Čia reikia ne tik dėmesio, bet ir lankstumo.

Paieškos užduotys. Vaikas tarp daugelio elementų turi surasti tam tikrą objektą ar požymį.

Judesio ir sustojimo žaidimai. Reikia reaguoti į signalą, sustoti, palaukti ar atlikti priešingą veiksmą. Tokia veikla įtraukia ir savikontrolę.

Žaidimo trukmę geriau didinti palaipsniui, o ne iš karto reikalauti ilgai išsėdėti prie sudėtingos užduoties.

Kartais dėmesys dingsta todėl, kad vaikas yra supykęs, susijaudinęs ar nusivylęs. Tokiu metu papildoma sudėtinga užduotis gali būti ne pats tinkamiausias pirmas žingsnis.

Čia gali praversti priemonės, padedančios kalbėti apie jausmus. Pavyzdžiui, emocijų ratas gali būti naudojamas kaip atspirties taškas vaikui įvardyti savo būseną ir su suaugusiuoju aptarti, kas ją sukėlė. Svarbu ne pati priemonė, o pokalbis ir tai, kaip ji įtraukiama į kasdienę situaciją.

Per lengva užduotis greitai tampa nuobodi, o per sunki gali paskatinti vaiką jos vengti. Todėl naudinga pradėti nuo žaidimo, kurio taisykles vaikas supranta, ir tik tada pridėti naują elementą: daugiau kortelių, ilgesnę seką, papildomą taisyklę ar sudėtingesnį pasirinkimą.

Tikslas nėra išmokyti vaiką kuo ilgiau nejudėti. Daug prasmingiau sudaryti galimybes treniruoti dėmesio valdymą skirtingose situacijose – klausantis, judant, prisimenant, planuojant ir žaidžiant kartu su kitais.