Kaip išsirinkti kokybišką Lietuvos vėliavą lauko sąlygoms?

Lauko sąlygoms geriausiai tinka siūta vėliava, kurios dydis atitinka turimą stiebą, o tvirtinimo būdas – jau įrengtą laikiklį. Nuolat lauke plevėsuojanti vėliava patiria vėjo, lietaus ir saulės poveikį, todėl medžiagos kokybė, siuvimo būdas ir tvirtinimo sistema turi tiesioginės įtakos tam, kaip ilgai ji išliks tvarkinga, ryški ir gerai matoma.

Prieš perkant verta įsivertinti, kur vėliava bus kabinama – ant stiebo, tvirtinama į fasado laikiklį ar kabinama kitoje vietoje. Būtent nuo to priklauso, ar reikės kotinės, ar stiebinės vėliavos. Norintiems apžvelgti visą asortimentą – nuo standartinių trispalvių iki istorinių vėliavų su Vyčiu – čia Lietuvos vėliavos gali būti skirtingų dydžių ir gamybos būdų, todėl tinkamą variantą galima priderinti prie konkrečios naudojimo vietos.

Siūta vėliava paprastai būna patvaresnė, nes jos spalvotos dalys sukerpamos ir susiuvamos iš atskirų audinio gabalų, todėl siūlė sustiprina konstrukciją ir vėliava geriau atlaiko nuolatinį vėjo, lietaus ir saulės poveikį. Spausta vėliava gaminama kitaip – raštas atspaudžiamas ant vientiso audinio, todėl ji būna lengvesnė, tačiau lauke, ypač stipraus vėjo sąlygomis, susidėvi greičiau nei siūta.

Pasirinkimas priklauso nuo to, kaip dažnai vėliava bus keliama. Jeigu ji plevėsuos lauke nuolat arba bus keliama dažnai, ilgiau tarnaus siūtas variantas. Jeigu vėliavą iškeliate tik per šventes kelis kartus per metus arba dažniausiai laikote patalpoje, spausta vėliava bus praktiškas ir ekonomiškas pasirinkimas. Abiem atvejais svarbu, kad medžiaga išliktų tvarkinga ir nenublukusi, nes pagal nustatytą tvarką vėliavos būklė turi būti garbinga.

Pasirinkimą lemia tai, kokia tvirtinimo sistema jau įrengta – kotinė vėliava turi įsiūtą kišenę kotui, o stiebinė gaminama su karabinais, kuriais tvirtinama prie stiebo virvės. Kotinė vėliava dažniausiai tvirtinama prie pastato fasado, kur ji tvirtinama pasvirusiu kampu ant sieninio laikiklio arba nešama rankoje per iškilmes. Stiebinė vėliava skirta vertikaliam stiebui – ji karabinais prikabinama prie virvės ir pakeliama į viršų, todėl tinka namų kiemo ar sodybos stiebui, kur vėliavą norima reguliariai pakelti ir nuleisti.

Prieš perkant verta patikrinti turimą laikiklį, nes ta pati trispalvė dažnai siūloma abiejų variantų, o netinkamo tipo vėliavos prie esamo stiebo tiesiog nepavyks pritvirtinti.

Lauko stiebui dažniausiai renkasi standartinio 100x170 cm dydžio vėliavą, nes tokio dydžio audinys gerai matomas iš didesnio atstumo ir proporcingas įprastam namų ar sodybos stiebui. Mažesni dydžiai, tokie kaip 60x100 cm ar 50x85 cm, labiau tinka kompaktiškesnėms vietoms, trumpalaikiam kėlimui ar naudojimui, kai stiebas žemesnis.

Renkantis dydį verta atsižvelgti ir į erdvę aplink vėliavą. Per didelė vėliava ankštoje vietoje ar ant žemo stiebo atrodys neproporcingai ir gali greičiau susidėvėti stipraus vėjo metu, o per maža ant aukšto stiebo bus sunkiai pastebima iš toliau. Todėl prieš perkant naudinga įvertinti tiek stiebo aukštį, tiek atstumą, iš kurio vėliava dažniausiai bus matoma.

Valstybinė Lietuvos vėliava yra geltonos, žalios ir raudonos spalvų trispalvė, o istorinė vėliava – raudona su baltu Vyčiu. Trispalvė yra pagrindinis valstybės simbolis, privalomai keliamas valstybinių švenčių progomis prie gyvenamųjų namų ir įstaigų, todėl pirmą vėliavą įsigyjantiems ji yra tinkamiausias pasirinkimas. Istorinė vėliava su Vyčiu dažnai keliama greta trispalvės kaip papildomas, reprezentacinis akcentas, menantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus.

Tiems, kurie nori turėti abu simbolius skirtingoms progoms, patogus sprendimas yra valstybinės ir istorinės vėliavų rinkinys, kur abi vėliavos įsigyjamos kartu.

Valstybinė vėliava prie gyvenamųjų namų ir įstaigų privalomai keliama tris kartus per metus – Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją, ją iškeliant 7 valandą ryto ir nuleidžiant 22 valandą. Valstybės ir savivaldybių įstaigos vėliavą kelia ir kitomis atmintinomis dienomis, pavyzdžiui, Sausio 1-ąją, Lietuvos vėliavos dieną, arba Sausio 13-ąją, Laisvės gynėjų dieną. Gedulo dienomis, tokiomis kaip Birželio 14-oji, prie vėliavos rišamas juodas gedulo kaspinas.

Kadangi šiomis dienomis vėliavos būklė turi būti tvarkinga ir nenublukusi, nuolatiniam naudojimui skirtą vėliavą verta rinktis iš atsparesnės, siūtos medžiagos ir įsigyti ją iš anksto, nelaukiant paskutinės dienos prieš šventę.