Trečiadienis, gegužės 23, 2018
Pradžia Naujienos Aktualijos Rajonų ligoninėms – šokas: A. Verygos ministerija planuoja beveik visiškai naikinti gydymo...

Rajonų ligoninėms – šokas: A. Verygos ministerija planuoja beveik visiškai naikinti gydymo paslaugas provincijoje

0

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia dar vieną gydymo įstaigų pertvarką – į vieną darinį norima sujungti rajonų ligonines ir didesnes apskričių centruose veikiančias gydymo įstaigas. Tai reiškia, kad rajonuose neliks jokių gydymo paslaugų, išskyrus būtinąją pagalbą, o net 100 km nuo namų nutolusias įstaigas pacientams dažniausiai teks pasiekti savo lėšomis.

Pasiūlymas lyginamas su mirties nuosprendžiu

Dzūkijos rajonų ligoninių ir savivaldybių atstovai griebiasi už galvos, išgirdę sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos pasiūlymą įgyvendinti šiame regione eksperimentinį projektą, pagal kurį pagrindinis gydymas vyktų tik regionų centrų ligoninėse, o rajoninėse būtų teikiama vien pirminė būtinoji pagalba. Stambinant regione esančias gydymo įstaigas, prie Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninės siūloma prijungti Druskininkų, Lazdijų ir Varėnos ligonines. Jos taptų Alytuje veikiančios ligoninės padaliniais, kuriuose būtų teikiama tik skubi, neatidėliotina pirminė pagalba, o visais kitais atvejais pacientai būtų siunčiami į Alytų. Ministro teigimu, jei būtų sutarta koncentruoti skirtingas paslaugas skirtinguose rajonuose, visi turėtų daugiau naudos – esą būtų užtikrintos kokybiškesnės paslaugos pacientams, didėtų ligoninių personalo atlyginimai. Lazdijų rajono meras Artūras Margelis žiniasklaidai teigė griežtai nesutinkantis su tokiu pasiūlymu. „Tam nėra jokio pagrindo, nes Lazdijų rajono ligoninė dirba rentabiliai – teikiamų paslaugų spektras yra optimalus, nėra tik akušerijos. O prijungimas prie kitos Lazdijų ligoninei būtų tapatus mirties nuosprendžiui“, – teigė jis.

Tai – gyvybių klausimas Varėnos ligoninės direktoriaus pavaduotojos Danguolės Miškinienės manymu, jei šis projektas bus įgyvendintas, pokyčiai, be jokių abejonių, turės neigiamų pasekmių gyventojams.

„Galiu tik pritarti Lazdijų merui: tai bus tapatu mirties nuosprendžiui. Mes esame pilnavertė antro lygio ligoninė. Turime visas paslaugas, išskyrus akušeriją. Užimtumas taip pat yra – ligoninė užpildyta. Tiek mūsų ligoninė, tiek, mano žiniomis, Druskininkų ir Lazdijų ligoninės dirba pelningai. Taigi negalima tvirtinti, kad jas reikia prijungti, nes stovi tuščios ar dirba nepelningai. Nežinau, ar kas pabandė suskaičiuoti, ko netektų žmonės. Jie nėra tik statistiniai vienetai, tai gyvybių klausimas. Man kelia abejonių teiginiai, kad sujungus ligonines pagerės teikiamų paslaugų kokybė. Kaip ji gali pagerėti, jei žmogui iš atokaus kaimo į Varėną reikia važiuoti apie 50 km, viešojo transporto infrastruktūra visiškai neišvystyta, autobusai kai kur važiuoja vos du kartus per savaitę. Ir taip rajonai yra nustekenti, o kas tuomet liks? Trys „Maximos“, geležinkelio stotis, turgus, mokykla, bažnyčia. Iš Lietuvos išvažiuos paskutiniai gyventojai, o mes vis dar kalbame apie regionų plėtrą“, – svarstė pašnekovė.

Net jei greitoji nuveš, grįžti žmogus turės pats

Pasak jos, rajone vyrauja vyresnio amžiaus gyventojai ir jų sergamumas įvairiomis lėtinėmis ligomis tik didėja. Tuo tarpu gydymo paslaugos nėra labai prieinamos. Jau ir šiandien, kai reikia žmogui gultis į aukštesnio lygio ligoninę, net ir su siuntimais pasakoma, kad vietų nėra.

„Jei rajone liks tik skubios pagalbos skyrius, o dėl visų kitų paslaugų žmogus turės važiuoti į Alytų, ar kas nors pagalvojo, kaip tai bus įgyvendinama? Rajone yra du greitosios pagalbos automobiliai. Kaip jie visus tuos žmones suvežios į Alytų? Kitas aspektas: greitoji nuveža žmogų į Alytų, jam ten suteikiama pagalba ir nusprendžiama, kad guldyti nereikia. Kaip jis parvyks namo? Greitoji jo atgal neveš. Taigi iš oro nuleistos iniciatyvos gražiai atrodo televizoriaus ekrane, bet nė vienas šių idėjų autorius čia negyvena ir neanalizavo situacijos“, – teigė medikė.

Greitosios laukti teks dar ilgiau Varėnos ligoninės direktorius Algirdas Miklyčius antrino kolegei nesuprantąs, kodėl skubos tvarka reikia viską griauti, kai visos mažosios ligoninės puikiai dirba, jų metinis rezultatas teigiamas. Pasak jo, toks pats ir savivaldybės požiūris – sveikatos priežiūros paslaugos turi likti rajone, antraip gyventojai patirs didžiulį nepatogumą ir papildomą finansinę naštą.

„Visi puikiai supranta, kad jeigu paslaugos keliasi į Alytų, reikės važiuoti už savo pinigus. Geriausiu atveju greitoji nuveš į vieną pusę. O kaip reikės namo grįžti devintą ar dvyliktą nakties iš Alytaus į kokią nors gyvenvietę kitoje pusėje Varėnos? Kelio susidaro beveik šimtas kilometrų. Jeigu greitoji stovi Varėnoje, iki tolimiausio pakraščio dabar tenka važiuoti 50 km, po reformos reikėtų ne tik grįžti iki Varėnos, bet dar 50 km važiuoti iki Alytaus. Taigi sumoje susidaro 150 km. Apie kokią paslaugų kokybę čia šnekame? Paslaugos gavėjas yra gyventojas, kuriam mažiausiai rūpi, kiek ji kainuoja paslaugos teikėjui. Kalbant apie tai, kaip yra Europoje, ten yra įvairiai: vienur centralizuotos ligoninės, kitur, pavyzdžiui, Norvegijoje, yra ir mažos rajoninės ligoninės. Žmonėms patogiau, kai nesudėtingos paslaugos, pavyzdžiui, lašinę sulašinti, kokias nors nesudėtingas procedūras atlikti, arčiau jų“, – svarstė ligoninės vadovas. Pradėti reikia ne nuo to galo? Druskininkų ligoninės direktorius Viktoras Meižis įsitikinęs, kad diskutuoti galima apie daug ką, bet prieš kažką darant reikėtų labai paskaičiuoti, ar tai naudinga. Pasak jo, mūsų valstybei užkrauta per didelė našta teikti nemokamas paslaugas, o įkainiai yra nerealūs.

„Tačiau ligoninių sujungimas šias problemas vargiai išspręs. Mano nuomone, jis tik pablogintų paslaugų prieinamumą. Tai susiję ir su žmonių finansine padėtimi, ir su kultūriniais nacionaliniais ypatumais, pagaliau yra labai daug vyresnio amžiaus žmonių su labai sudėtingomis patologijomis. Pokyčių reikia, bet jie turi būti gerai pasverti. Vokiečiai, pavyzdžiui, psichikos sveikatos sistemą kūrė kelis dešimtmečius, o dauguma mūsų politikų pokyčių nori čia ir dabar, nors tai padaryti teisingai pakankamai sudėtinga“, – teigė medikas.

Pasak jo, Alytaus ligoninė iš esmės teikia tas pačias paslaugas kaip ir Druskininkų, tik turi daugiau pacientų. Tai ne Šiauliai, ne Panevėžys, ne Klaipėda, ne Kaunas ir ne Vilnius. O pacientų pervežimą į Alytų iš rajono kažkaip teks organizuoti. „Žmonėms gydymo kaštai tikrai išaugs. Dabar pas mus kartą per mėnesį konsultuoja kraujagyslių chirurgai. Jei tokios paslaugos neliks, tie žmonės turės važiuoti į centrą. O tai nepatogumas. Tuo tarpu savivaldybės stengiasi kurti žmonėms kuo geresnes sąlygas, kad jie norėtų čia gyventi“, – svarstė pašnekovas. Planuojama atlikti situacijos rajonuose studiją Tuo tarpu Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės direktorius Artūras Vasiliauskas teigė, kad siūlomos pertvarkos nevadintų ligoninių sujungimu, o paieškomis, kaip išsidėstyti paslaugų spektrą tarp šių regionų įstaigų. „Svarbiausia, kad pacientui būtų patogu, kad nebūtų blogiau, kad jis neliktų nepatenkintas, kai negaus tam tikrų paslaugų savo rajone ir kad nenusiviltų tuo, ką gaus Alytuje. Todėl rajonų merai pasiūlė atlikti studiją, kurioje atsispindėtų, kaip galėtų atrodyti naujas tinklas, kaip pacientas judėtų, ką jis gautų Alytuje, ko negautų savo rajone, t. y. kokios pasekmės būtų, jei įstaigos nebeteiktų tam tikrų paslaugų, kokios reikėtų finansinės pagalbos, jeigu reikėtų mažinti etatus, nors aš manau, kad to daryti nereikės, kadangi medicinos darbuotojų rajonuose visur trūksta. Ministras užsiminė, kad nuo gegužės mėnesio pasirodys naujas dokumentų paketas ir ministerija galbūt taps ligoninių, kurios šiandien priklauso savivaldybėms, steigėja. Todėl buvo pasiūlyta mums regione tai pasidaryti pirmiems, nelaukti ministro įsakymo. Kaip supratau, merai nusprendė šį klausimą įkelti į regioninės plėtros posėdį, kuriame bus priimtas sprendimas pritarti arba ne“, – svarstė pašnekovas.

Alytaus ligoninė pasiruošusi priimti padidėjusius srautus

Paklaustas, kaip ligoninė susitvarkytų su padidėjusiais srautais, A.Vasiliauskas tikino, kad ligoninė buvo statyta miestui, kuriame gyveno 80 tūkst. gyventojų. Dabar gyventojų sumažėję, bet patalpos likusios tos pačios. Iš tiesų reikėtų tik kai kurių specialistų daugiau pritraukti. Problemų dėl pacientų transportavimo pašnekovas taip pat nemato. „Mes esame gavę iš SAM naujus greitosios pagalbos automobilius, kuriuos naudojame, kai pacientus reikia pervežti į universitetines ligonines. Taip pat yra greitosios medicinos pagalbos stotis. Šiuo metu Lazdijų greitosios susijungusios su Alytumi, niekas netrukdo į bendrą tinklą įsijungti Varėnai ir Druskininkams. Kita vertus, ne greitosios pagalbos funkcija vežioti ligonius. Ligoniai šiandien patys atvyksta į gydymo įstaigas“, – įsitikinęs ligoninės vadovas.

SAM: įstaigų optimizavimo planas bus parengtas šiemet

Pasak SAM sveikatos apsaugos ministro patarėjos Linos Bušinskaitės–Šriubėnės, planuojama, kad šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo optimizavimo planas, kurio pagrindinis rengėjas – Valstybinė ligonių kasa (VLK). Be to, reikėtų paminėti, kad jau dabar Lietuvoje yra pavyzdžių, kai gydymo įstaigos susijungia. Apie tai yra diskutuojama ir regionuose. Pavyzdžiui, neseniai Alytuje vykusiame susitikime ministras Aurelijus Veryga su miesto vadovais ir gydymo įstaigų vadovais kalbėjosi apie ligoninių regioninio planavimo idėjas. Kol kas jokių sprendimų šiuo klausimu nėra priimta, kaip jau minėta, vyksta diskusijos.

„Dar tik prasidėjo diskusijos apie gydymo įstaigų tinklo pertvarką, vyksta susitikimai, pasitarimai su savivaldybių ir ligoninių vadovais. Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. O kad tai daryti būtina ir reikalinga, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras. Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma“, – teigė L.Bušinskaitė–Šriubėnė.

INGA SAUKIENĖ

PALIK KOMENTARĄ

Please enter your comment!
Please enter your name here