In memoriam. Genovaitė Sakalauskienė – Lietuvos laisvės gynėjo motina (1941 m. balandžio 30 d. – 2026 m. rugsėjo 5 d.)

Su giliu liūdesiu ir pagarba pranešama, kad eidama 86-uosius gyvenimo metus anapilin iškeliavo ilgametė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Alytaus miesto skyriaus bendruomenės narė Genovaitė Sakalauskienė. Jos gyvenimas buvo paženklintas meile šeimai, ištikimybe Lietuvai ir nepalaužiamu ryžtu saugoti valstybės laisvės atminimą.

G. Sakalauskienė gimė 1941 m. balandžio 30 d., Antrojo pasaulinio karo metais, Onos ir Antano Letkauskų šeimoje. Ji augo gausioje septynių vaikų šeimoje. Genovaitės tėvas buvo 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris, Nepriklausomybės kovų dalyvis, apdovanotas Vyčio Kryžiumi, mama – siuvėja. Šeimoje puoselėtos darbštumo, atsakomybės ir meilės Tėvynei vertybės lydėjo velionę visą gyvenimą.

Su vyru Pranu Sakalausku ji kartu nugyveno 50 metų, užaugino du vaikus – sūnų Artūrą ir dukrą Aušrą. 2017 m. Genovaitė neteko mylimo vyro, tačiau dar anksčiau jos gyvenimą paženklino skaudi ir visai Lietuvai reikšminga netektis.

1991 m. rugpjūčio 21 d., gindamas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmus ir šalies nepriklausomybę, nuo sovietų karių ugnies žuvo jos sūnus, Alytaus rinktinės karys savanoris Artūras Sakalauskas. Jis tapo paskutiniąja XX a. Lietuvos laisvės gynimo auka. Ši tragedija G. Sakalauskienės gyvenime paliko neužgijusį motinos skausmą, tačiau kartu tapo jos stiprybės, kūrybos ir prasmingo atminimo saugojimo šaltiniu.

Praėjus metams po sūnaus žūties, Genovaitė pradėjo rašyti eiles. Jose atsispindėjo motinos meilė, netekties gelmė, tikėjimas ir pagarba Lietuvai. 2007 m. išleistas jos poezijos rinkinys „Motinos rauda“ – jautrus liudijimas apie sūnaus netekimą ir motinos širdyje išsaugotą jo atminimą. Jos kūryba tapo ne tik asmeninės gedulo patirties išraiška, bet ir Lietuvos laisvės kovų atminties dalimi.

G. Sakalauskienė visuomet dalyvaudavo sūnaus atminimo renginiuose, dalydavosi savo eilėmis ir primindavo jaunajai kartai, kokia brangi yra Lietuvos laisvė. Jos žodžiai ir asmeninis liudijimas skatino saugoti Tėvynę, branginti nepriklausomybę ir nepamiršti už ją paaukotų gyvybių.

Alytaus bendruomenei G. Sakalauskienė buvo ne tik bendražygė, bet ir žmogus, kurio gyvenimo istorija priminė, kad meilė Lietuvai išreiškiama kasdieniu įsipareigojimu, atmintimi ir ištikimybe savo vertybėms. Jos netektis palieka tuštumą šeimos, artimųjų bei visos bendruomenės širdyse.

TS-LKD Alytaus miesto skyriaus bendruomenės vardu reiškiama nuoširdi užuojauta dukrai Aušrai, anūkei, visiems artimiesiems ir G. Sakalauskienę pažinojusiems žmonėms.

Tegul Genovaitės Sakalauskienės atminimas išlieka gyvas mūsų širdyse, o jos puoselėta meilė Lietuvai ir laisvei būna perduodama ateities kartoms. Amžinąjį atilsį.