„Dzūkų tankai“: „Miesto apatija futbolui kažkada turi baigtis“

„Dzūkų tankai“ yra oficiali ir aktyviausia Alytaus futbolo klubo DFK „Dainava“ fanų grupuotė. Jos besąlygiškas palaikymas mylimai komandai žinomas visoje Lietuvoje. Publikuojame jų nuomonę apie futbolo niuansus Alytuje.

Alytuje futbolas neabejotinai yra populiariausia sporto šaka, kuriai nedaug tenusileidžia rankinis. Nors krepšinis Lietuvoje pritraukia daugiau žiūrovų, „Dainava“ jau įrodė, jog mūsų miestas yra išimtis. 2021 metų sezone buvome lankomiausias klubas visoje A lygoje, kai tuo metu pagrindinė miesto krepšinio komanda sulaukė dvigubai mažiau žiūrovų ir fiksavo beveik prasčiausią lankomumą LKL. Panašios tendencijos buvo matomos ir prieš COVID-19 pandemiją, kai „Dainava“ rungtyniavo žemesnėje lygoje. Ar tai, kas įdomu miesto žmonėms, kada nors tapo įdomu ir miestui? Panašu, kad ne.

Tuo metu, kai jau visiems buvo aišku, jog Tomo Pačėso valdomą „Dzūkiją“ pirks Gediminas Žiemelis ir iškels klubą iš Alytaus, „Dzūkija“ vis dar gavo didžiausią paramą iš visų profesionalių miesto sporto klubų. Prieš tvirtinant Alytaus biudžetą, dalis „Dzūkų Tankų“ susisiekė su meru ir pateikė akivaizdžius faktus, rodančius, jog miestas yra mulkinamas. Ar mulkinamas jautėsi ir Nerijus Cesiulis? Ne. Jis užtikrintai teigė, jog klubas liks Alytuje. Kaip viskas baigėsi – puikiai žinome. 220 tūkst. eurų nukeliavo minėtam projektui, o jau netrukus klubo pardavimą ir iškėlimą iš miesto neigęs meras pozavo su, mūsų nuomone, pagarbos nevertos komandos ambasadoriais.

Susiklosčius tokiai situacijai buvo galima tikėtis, jog vienam projektui dingus iš miesto, kitiems profesionaliems sporto klubams finansavimas ženkliai padidės. Nuo 2022-ųjų „Dainavai“ skiriamas miesto finansavimas didėjo, tačiau klubui stabiliai žaidžiant aukščiausioje šalies lygoje, tai yra natūralu. Ar didėjimas buvo ženklus, ypač įvertinant infliaciją ir tai, jog vienas klubas išnyko? Ne. Šiais (2025) metais klubui numatyta skirti 250 tūkst. eurų. Ir nors nemažai žurnalistų savo straipsniuose jau yra parodę, kaip Alytaus valdžiai trūksta dėmesio sportui, pateiksime keletą palyginimų. Pavyzdžiui, antroje pagal pajėgumą šalies futbolo lygoje rungtyniaujantis Klaipėdos „Neptūnas“ gauna 265 tūkst., Vilniaus rajono „TransInvest“ – 400 tūkst., A lygoje rungtyniaujantis Telšių „Džiugas“ ir Marijampolės „Sūduva“ atitinkamai 300 tūkst. ir 350 tūkst. eurų. Pagal miesto indėlį esame A lygos apačioje, o pagal šį rodiklį nebūtume pirmi net Pirmoje lygoje. Tiek naudos iš tos istorinės pernai iškovotos ketvirtos vietos.

Kita opi problema – sporto infrastruktūra. Alytuje yra ne viena aikštė, kurioms skyrus bent minimalų dėmesį, būtų galima užtikrinti A lygos sezono pradžią savo mieste. Vienos tų aikščių tėra laukinės žolės laukai, kitos – atnaujintos, su dirbtine danga, tačiau vis tiek neatitinka A lygos reikalavimų. Neabejotina, jog parodžius iniciatyvą, būtų galima sulaukti pagalbos ir iš federacijos – pavyzdžiui, keičiant dirbtinę dangą. Ne taip seniai buvo iškeltas ir maniežo statybų klausimas, tačiau ši idėja, deja, tiesiog nugulė stalčiuose. Kai Šiauliai su Panevėžiu rodo norą gerinti miesto sporto infrastruktūrą, Alytus lieka su „Sel“ koncertų organizavimu. Dėl šios priežasties jau eilę metų „namų“ rungtynes žaidžiame už 60 kilometrų nuo Alytaus. Ne tik žaidžiame, bet ir iš tų pačių savivaldybės skirtų pinigų tenka nuomotis Marijampolės maniežą, kai šie pinigai galėtų likti Alytuje.

Ne mažiau svarbus ir Alytaus centrinio stadiono klausimas. Tiksliau – absoliutus apatiškumas jo priežiūrai ir atnaujinimui. Ilgą laiką žmonės juokėsi iš sporto rūmų parketo, tačiau dėmesį reikėtų atkreipti ir į stadiono veją. Iš esmės, jos jau negalima vadinti veja – tai tiesiog laukinė žolė, nekeista daugiau nei 15 metų. Čia labai didelis akmuo skrieja į Alytaus sporto ir rekreacijos centro (ASRC) daržą. Didelės dalies centrinės tribūnos kėdžių atlošai suskilinėję, švieslentė – dvejus metus veikianti 50% pajėgumu, atnaujinta tribūna – be kėdžių. Tai tikrai ne baigtinis problemų, kurias galima išvysti atėjus į stadioną, sąrašas. Būtent dėl to ir kyla klausimas – ar ilgam sugrįžome į savo namus? Ne kartą buvo keliamas stadiono operavimo perleidimo „Dainavai“ klausimas, tačiau tai neišsivystė į rimtesnius svarstymus ar veiksmus. Stadionas, švelniai tariant, neprižiūrėtas, o kad klubas gautų leidimą jame žaisti rungtynes, reikia nueiti didelį ir sunkų kelią, nes jis saugomas lyg 8 pasaulio stebuklas. Tai – apgailėtina.

Neseniai buvo kalbėta ir apie dirbtinę dangą Alytaus centriniame stadione. Kaip ir su visomis kitomis idėjomis, panašu, kad nieko nebus. Dirbtinės dangos klausimas nėra vienareikšmiškas, bet faktas, jog tai leistų visus metus žaisti ir treniruotis, mūsų manymu, gražiausiame šalies stadione, todėl tai turėtų būti bent jau svarstytinas variantas. Dabartinė žolė tikrai nėra geresnė už kokybišką dirbtinę dangą.

Apie ASRC galima kalbėti ir plačiau. Tai – miesto savivaldybei pavaldi įstaiga. Vieša paslaptis, jog mieste jaunieji sportininkai yra skirstomi į „savus“ ir „ne savus“. „Dainavos“ futbolo akademija nėra ASRC dalis ir dėl to susiduria su įvairiais sunkumais. ASRC, priešingai nei FA „Dainava“, yra finansuojama tiesiogiai iš miesto biudžeto, tačiau ugdymo kokybė, ypač futbolo srityje, kelia didelių klausimų. Nepaisant to, vienam vaikui iš miesto biudžeto ASRC tenkanti suma siekia daugiau nei 150 eurų per mėnesį, tuo metu futbolo akademijai reikia tenkintis Valstybės skiriamu 15 eurų krepšeliu. Su panašiomis problemomis susiduria ir Alytaus krepšinio akademija, ir kiti ASRC nepriklausantys juridiniai asmenys, užsiimantys jaunųjų sportininkų ugdymu, tačiau jų keliami klausimai, kaip ir visa kita, kas susiję su sportu Alytuje, tiesiog nugula stalčiuose.

Pabaigai, norisi ir didesnio klubo atstovavimo savo interesams sudarant A lygos tvarkaraštį, ypač kai nepavyksta pasiekti tikslų kituose frontuose. Šiai dienai turime du klubus – „Dainavą“ ir „Džiugą“, kurie didžiąją dalį pirmojo rato negalėjo žaisti namuose dėl stadionų būklės. Jeigu „Džiugas“ beveik visas rungtynes tuo laikotarpiu, įskaitant visą kovo mėnesį, žaidė tik išvykose, mums buvo numatyta daugiau namų rungtynių nei išvykų (nors jų ir negalėjome žaisti Alytuje).

Rašome tai, nes mums svarbu. Miesto apatija futbolui kažkada turi baigtis. „Dainava“ sugrįžo į stadioną ir cirkas, bent jau laikinai, pasibaigė. Bet ar ilgam? Pareiškiame, jog nuo kito sezono į „Dainavos“ namų rungtynes svetur paprasčiausiai nevyksime. Nuo žaidėjų nenusisukame, jie palaiko mus, o mes rasime būdų, kaip išreikšti palaikymą jiems.