Iki šių metų lapkričio 30 dienos 75 metų ir vyresniems žmonėms, pasiskiepijusiems nuo COVID-19 dviem vakcinos dozėmis, arba iki ateinančių metų kovo 31 d. – stiprinamąja trečiąja vakcinos doze, bus mokamos 100 eurų dydžio vienkartinės išmokos, taip nutarė LR vyriausybė.
Tokiu sprendimu tikimasi apsaugoti labiausiai pažeidžiamus visuomenės narius ir pagerinti epidemiologinę situaciją šalyje. Gautos vienkartinės išmokos neturėtų įtakos skiriant senjorams kompensacijas už šildymą ir kitas išmokas. Tam dar turės pritarti Seimas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, iki šiol visos taikytos priemonės skatinant vyresnius gyventojus skiepytis nuo COVID -19 buvo paveikios, tačiau ne tiek, kad būtų pavykę apsaugoti senjorus nuo sudėtingų komplikacijų ir išvengti netekčių. Sprendimas skirti vienkartines išmokas už pasiskiepijimą teikia viltį, kad bent gavę išmoką dalis senjorų suklus, galiausiai ateis skiepytis ir taip apsaugos save bei savo artimuosius.
100 eurų išmoką asmuo galės gauti tik vieną kartą. Iki 2021 m. iki lapkričio 30 d. (galios skiepijimasis, vykęs nuo rugsėjo 1 d.) 75 metų ir vyresni žmonės, pasiskiepiję dviem dozėmis, vienkartinę išmoką gautų po pilnos vakcinacijos. Taip pat ir tie šios amžiaus grupės senjorai, kurie jau yra pasiskiepiję arba pasiskiepys sustiprinančiąja trečiąja vakcinos doze iki 2022 m. kovo 31 d.
Vyriausybė siūlo, kad vienkartinę išmoką gautų ir tie rugsėjo 1 d. nepasiskiepiję senjorai, kurie iki lapkričio 30 d. nepasiskiepys, nes bus persirgę COVID-19 ir jie dėl to negalės būti paskiepyti iki lapkričio 30 d., bet pasiskiepys iki 2022 m. kovo 31 d.
Prašymų 100 eurų vienkartinei išmokai gauti teikti nereikės. Duomenys apie vyresnio amžiaus asmenis bus tikrinami registre. Vienkartinę išmoką senjorai gautų kartu su pensija ar kita išmoka, kurią moka „Sodra“.
Vyriausybė tikina, kad jei žmonės gauna kompensaciją už šildymą ar kitas išmokas, vienkartinė 100 eurų išmoka neturės jokios įtakos skiriant jiems minėtas išmokas. Šie pinigai nebūtų įskaičiuojami į asmens ar šeimos pajamas.
Šalyje gyvena apie 272 tūkstančius 75 metų ir vyresnių senjorų. Šioje amžiaus grupėje dar turima daugiau kaip 30 proc. arba 80 tūkstančių asmenų, kurie nėra paskiepyti ar persirgę COVID-19. Šiai grupei priklausančių asmenų imunizacijos lygis yra gerokai mažesnis, nei kitų aukštos rizikos grupių. Jiems yra didžiausia hospitalizacijos rizika ir dvigubai didesnė rizika mirti nuo COVID-19 nei kitoms amžiaus grupėms priklausantiems asmenims. Per pandemiją vyresnių nei 75 metų amžiaus asmenų mirštamumas nuo COVID-19 sudarė net 64 proc. visų mirčių, kai tuo metu 65–74 amžiaus asmenų mirtys sudarė 20 proc. visų mirčių.
Preliminariais skaičiavimais, jei vienkartinę išmoką gautų apie 272 tūkstančių asmenų, reikėtų apie 27mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lietuvos valstybės finansinės galimybės visus gyventojus finansinėmis priemonėmis skatinti skiepytis ir taip įgyti ar palaikyti imunitetą nuo COVID yra ribotos. Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta beveik 330 tūkstančių COVID-19 atvejų, 5 tūkstančiai žmonių mirė.