Baigiasi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui sudėtingi 2020-ieji metai. Šie metai neįprasti mums visiems dėl įvairių apribojimų bei draudimų plintant Covid-19, įnešę daug sumaišties į mūsų ir vaikų gyvenimus.
Vaikų dienos centro ,,Viena šeima“ veiklos buvo vykdomos ištisus metus. Esame dėkingi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kad jų finansuojamo projekto „Laimingas vaikas – laiminga bendruomenė“ lėšomis galėjome įsigyti reikiamo inventoriaus, priemonių, maisto produktų. Šis projektas išplėtė Vaikų dienos centro galimybes vaikams suorgaizuoti daug naujų veiklų, suteikė galimybes dažniau išvykti, pažinti aplinką. Tad sustokime laiko tėkmėje, apžvelkime nuveiktus darbus ir pasidžiaukime sukaupta patirtimi.
Per eilę projekto vykdymo metų vaikams sudarėme galimybes savo gebėjimus lavinti įvairiose veiklose: meninės raiškos, fizinio aktyvumo, socialinių įgūdžių, protinių gebėjimų ir kt. Vaikų veiklą įvairinome vaikų gimimo dienų paminėjimu, vaikų pasiekimų bei elgesio įvertinimo popietėmis, viktorinomis, konkursais, varžybomis, ekskursijomis, išvykomis, parodų, kino filmų, koncertų ir kitų kultūrinių renginių lankymu, pagrindinių kalendorinių paprotinių švenčių minėjimu bei šventimu.
Stengėmės padėti vaikams ir jų šeimoms džiaugtis vaikyste ir gauti reikalingą pagalbą, kad vaikas neprarastų galimybės augti su jam artimiausiais ir mylimiausiais žmonėmis. Visas veiklas stengėmės atlikti kuo išradingiau ir saugiau, kad vaikai jaustųsi saugiai ir būtų apsaugoti nuo viruso.
Edukacinėse programose, išvykose ugdomos pažinimo, mokėjimo mokytis, kūrybiškumo ir kt. kompetencijos, įtvirtinami bendrieji ir socialiniai įgūdžiai. UAB „ROSHEN“ susipažinome su karamelės gamyba, įmonėje gaminama produkcija ir patys pasigaminome po ledinuką. Šimtalapėje ,,Lapės snapės kepiniai” kepėme bandeles, Nemajūnuose ant kopūsto lapo duonkepės krosnyje kepėme bulvines dzūkiškas bandas, gaminome kelių skirtingų kvapų muilą, kūrėme muilo ornamentus su studijos vadove ,,Kvapnūs papuošalai“.
Savo žinias patikrinome LRT „Lietuvos tūkstantmečio vaikų“ projekto „Įdomiosios atostogos“ tiesioginėje laidos transliacijoje prie Baltosios rožės tilto. Tęsėme keliones po Lietuvą. Susipažinome su Kuršių Nerija – Gintaro įlankoje grožėjomės menininkų sukurtomis iš nendrių, krantinėje – iš smėlio skulptūromis, Juodkrantės sengirėje įrengtoje garsų gaudyklėje klausėmės „sugautų“ miško garsų. Didžiulį įspūdį paliko Mirusios kopos, kormoranų ir garnių perymvietė. Klaipėdos, Vilniaus zoologijos soduose, Šilėngirės slėnyje vaikai turėjo unikalią galimybę pamatyti daugybę įvairiausių žvėrių ir paukščių, kuriuos anksčiau tebuvo matę tik knygose ar internete: paskaityti jų aprašus, stebėti elgseną, maitinimosi ypatumus.
Ieškojome Dzūkijos perliukų: Druskininkai su Vilniaus alėja, Druskonio ežero pakrante, Grožio šaltinio vandeniu, paskutiniajam jogailaičiui Žygimantui Augustui ir jo didžiajai gyvenimo meilei, Barborai Radvilaitei sukurtu skulptorės Dalios Matulaitės paminklu, A. Česnulio drožiniais, pramogomis vandens parke, Merkinė su apžvalgos bokštu. Iš naujo atradome ežeringąjį, legendomis apipintą Trakų miestą plaukdami laivu! Didelį kiekį adrenalino ir gausybę azarto pajutome pramogaudami ,,ExZone“. Žygio po miestą, kuriame augame, metu pamatėme įdomiausias vietas ir išgirdome su jomis susijusių istorijų, tyrinėjome gamtos ir kultūros paveldo turtus. Alytaus aerodrome išbandėme save valdant sklandytuvą, skraidant lėktuvu, grožėjomės miesto vaizdais iš paukščio skrydžio. Dar liko daug įdomių, neatrastų, nepamatytų vietų, bet ateityje ir toliau tyrinėsime mūsų šalį. Lietuva yra nepaprastai graži.
Kinas yra viena iš puikių priemonių vaiko edukacijai. Filmai ne tik supažindina vaiką su plačiuoju pasauliu, bet ir skatina saviraišką bei asmeninės nuomonės formavimą. Dainavos kino teatre kartu su ,,Mažuoju vikingu Viku“ leidomės į pilną pavojų kelionę, stebėjomės Viko drąsa, supratome, kad visada reikia siekti savo svajonių ir tikslų, kad ir kaip bebūtų sunku. Su Karibų jūros piratais filme ,,Kapitonas Kardadantis ir stebuklingas deimantas“ sekėme deimanto, kuris išpildo pačius slapčiausius troškimus, pėdsakais. Mokėmės atlaidumo, nuoširdumo ir svarbiausia, empatijos jausmo stebėdami filmą ,,Kosminis Samsanas“. Filmų žiūrėjimas skatino vaikus analizuoti situacijas ir dalintis savo asmeniniais išgyvenimais. Alytaus miesto teatre spektaklis,,HOP!‘‘ mokė paprastų stebuklų ieškoti kasdienybėje, Tarptautiniame lėlių teatro festivalyje ,,Aitvaras“ lėlės vaiko akyse kūrė stebuklus, o užgesus lėlių teatro šviesoms ir suaugusiems buvo leidžiama sugrįžti į vaikystę.
Alytaus Jurgio Kunčino viešojoje bibliotekoje grožėjomės alytiškio dailininko Andriaus Grigaliūno tapybos darbų paroda iš pirmo žvilgsnio neįpareigojančiu, tačiau pamąstyti apie kitoniškumą kviečiančiu pavadinimu „Taip ir kitaip“. Savo akimis pamatėme tikrą spalvų ir atspalvių jūrą dailininkės Laimos Alenckaitės tapybos darbuose. Alytaus gimnazijos šimtmečiui skirtoje parodoje Alytaus Kraštotyros muziejuje apžiūrėjome autentiškus eksponatus, pasakojančius apie gimnazistų mokyklinį gyvenimą ir laisvalaikį. Tautodailės metams skirtoje parodoje „Visų tautodailės žanrų kryždirbystė“ grožėjomės Lietuvos kryždirbių ir kalvių kūriniais bei kūrinių fotografijomis.
Tobulėjančios technologijos vis giliau tvirtai įauga į mūsų kasdienybę. Šiandien jos puikios pagalbininkės bendraujant, mokantis, pramogaujant ar ilsintis. Virtualios realybės pramogose atsivėrė nelimituota erdvė vaikų vaizduotei. Nepamirštamas mažiesiems paširdžius kutenantis adrenalinas ir juoko pliūpsniai į Alytų atvykusiame atrakcionų parke.
Atlikdami praktines užduotis, dirbdami grupėse mokėmės kurti tarpasmeninius santykius: savitarpio supratimą, emocijų atpažinimą, kūrėme draugystės kodeksą, diskutavome kas padeda būti laimingais, prisiminėme teises ir pareigas, skatinome vieni kitus laikytis taisyklių, aptarėme patyčių atvejus elektroninėje erdvėje, analizavome, kokie vaikai dažniausiai tyčiojasi iš kitų, gilinome saugaus elgesio kelyje, prie vandens telkinių žinias, prisiminėme būtinąją dviratininko atributiką.
Teigiamas emocijas, saviraišką, kūrybius gebėjimus skatina pasirengimas, įvairių švenčių organizavimas. Pagarbą vyresniems žmonėms ugdėme popietėje ,, Atvėrus seną močiutės skrynią“. Mokėmės džiaugtis ir švęsti istorines dienas linksmai. Taip kaip švęsdami gimtadienį mes džiaugėmės to žmogaus atėjimu į šį pasaulį, jo darbais ar tiesiog tuo, kad jis yra mūsų draugu, taip švęsdami valstybines šventes – Mindaugo karūnavimo dieną, išreiškėme pasididžiavimą, džiaugsmą, parodėme, kad mums svarbi sava šalis ir jos istorija, kad save suvokiame kaip tautos ir valstybės dalį. Laikas praleistas draugų būryje, gimtadieniai, piknikai po atviru dangumi su žaidimais, patiekalų ant laužo gaminimas suteikė vaikams daug džiaugsmo.
Lietuvoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 Vaikų dienos centro veikla persikėlė į virtualią erdvę. Nuotoliniu būdu bendravome su vaikais ir jų šeimomis, buvo teikiama psichologo pagalba, siūlomos užimtumo idėjos namuose. Tiek vaikai, tiek ir jų tėvai susidūrė su įvairiomis problemomis. Vaikams reikėjo pagalbos darant namų darbus, atliekant kitas, su ugdymu susijusias užduotis, kai kuriems trūko priemonių, kuriomis anksčiau vaikai galėdavo pasinaudoti atvykę į įstaigą.
Su vaikais ir jų šeimomis bendravome per „Messenger“, kalbėjomės telefonu. Visi kartu ieškojome įvairių problemų sprendimo būdų. Facebook paskyroje dalinomės įvairiomis užimtumo idėjomis ir veiklomis: įvairia mokomąją medžiaga, vaizdo įrašais. Šeimoms buvo išduodami maisto daviniai, padalintos laisvalaikio užduotys, nupirktos būtinos priemonės.
Skatinome gaminti namuose, siūlėme atlikti įvairius rankdarbius, dalyvauti akcijose, piešti piešinius, sportuoti ir atlikti daug kitų įvairių veiklų. Norime pasidžiaugti, kad du mūsų centro lankytojai laimėjo apdovanojimus Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos organizuotame Svajonių pyragų ir tortų konkurse. Su didžiuliu nekantrumu laukiame, kol vėl galėsime pasimatyti su vaikais. Džiaugiamės, kad čia jie jaučiasi saugūs ir suprasti, žino, kad čia yra visada laukiami ir prireikus visuomet galės paprašyti pagalbos.
Vaikai yra maži stebuklai, mūsų širdyse užimantys daugiausia vietos. Jie verti ne tik suagusiųjų rūpesčio, bet ir pastangų augti meilės kupinoje aplinkoje.