Per šių metų derliaus sezoną tarptautinio savidraudos fondo filialas „VH Lietuva“ mūsų šalies ūkininkams išmokėjo 8,5 mln. eurų draudimo išmokų – 2,8 karto daugiau nei 2019 m.
Lietuvos pasėlių savidraudos fondo pritraukta draudimo suma 2020 metais išaugo trečdaliu – nuo 244,56 mln. iki 322,22 mln. eurų.
Dzūkijoje audros „šmirgeliavo“ pasėlius
„2020 metai buvo išskirtiniai ir parodė, kad besikeičiantis klimatas bei ekstremalėjantys meteorologiniai reiškiniai neleidžia ūkininkams atsipalaiduoti nuo sėjos iki pats derliaus nuėmimo. Iki šiol vyravęs žemdirbių mąstymas, kad pirmiausia reikia pasisėti, o tik paskui galvoti apie pasėlių apsaugą, po truputį traukiasi. Jau keleri metai iš eilės rodo, kad geriau pirmiausia pasirūpinti preliminaria pasėlių apsauga, o tada jau dirbti žemę“, – sako pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė Liudmila Vilkienė.
Pasak jos, Pietų Lietuvos ūkininkai iš Alytaus, Kalvarijos, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Marijampolės, Šakių, Šalčininkų, Varėnos, Vilkaviškio ir Druskininkų rajonų kasmet vis aktyviau saugo didesnį pasėlių plotą.
„Pietų Lietuvos regiono žemdirbiai vis dažniau praneša apie audrų „nušmirgeliuotus“ ką tik sudygusius augalus, kuriuos vėliau tenka atsėti. Kelerius metus iš eilės vyravo sausra, meteorologai vis dažniau fiksuoja lokalias liūtis, kurios pasėlius tiesiog užplaka, ir augalai negali išdygti“, – regionui būdingas draudimines situacijas komentuoja L. Vilkienė.
Kritiniai metai
„2020-ieji buvo kritiniai metai, kai Lietuvos ūkininkai patyrė visų tipų rizikas – krušą, audras, liūtis, iššalimą, sausrą. Šiemet nuostolių patyrė ne tik pagrindinių Lietuvoje auginamų kultūrų – rapsų ir javų – augintojai, bet visų augalų pasėlių savininkai“, – teigia pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.
Pasak M. Rusteikos, buvo pažeisti praktiškai visi draustini augalai, nuo javų, rapsų – iki kukurūzų bei lubinų, o prieš derliaus nuėmimą trenkusi kruša kai kuriose vietose iškūlė net po 100 proc. derliaus.
Rizikos vertinimo tikslumas
Gamtos „siurprizus“ sušvelnino investicijos į rizikos vertinimo tikslumo įrankius.
„Moksliniai tyrimai ir bandymai yra neatsiejama specializuoto savidraudos fondo veikla. Augalai skirtingai reaguoja į pažeidimus, ypač dabar, kai klimato kaita sukelia vis daugiau ir įvairesnių meteorologinių reiškinių. Su kolegomis iš įvairių Europos šalių nuolat dalijamės bandymų patirtimi, mokslinių tyrimų pagalba atnaujiname rizikos vertinimo metodikas ir pritaikome jas konkrečios šalies klimatinėms sąlygoms. Tikslus, greitas ir nepriklausomas žalų reguliavimas yra svarbiausias veiksnys žemdirbių pasitikėjimui“, – sako M. Rusteika.
Savidraudos fondas nuo draudimo įmonių skiriasi tuo, kad tai yra ūkininkus vienijanti nekomercinė organizacija, kurios tikslas – apsaugoti savo narių turtinius interesus ir padėti valdyti verslo riziką. Jis veikia kaip draudėjų ir draudiko susivienijimas, kur įnašus daro patys nariai. Tokia ūkininkų savitarpio pagalbos fondo idėja išskaido riziką, stiprina ūkininkų bendruomenę ir suteikia ūkininkams daugiau galių.
Kolektyvinė išmintis padeda efektyviau naudoti išteklius
„Nuolat gauname iš ūkininkų gerų idėjų ir grįžtamąjį ryšį, kolektyvinė išmintis didina savidraudos fondo produktyvumo lygį, padeda žemdirbiams efektyviau naudoti išteklius, atsakingai vertinti rizikas. Šie dalykai yra ilgalaikio tvarumo žemės ūkio sektoriuje garantas“, – įsitikinęs M. Rusteika.
Lietuvoje valstybė skatina žemdirbius saugoti pasėlius nuo meteorologinių reiškinių ir prisideda, kompensuodama dalį draudimo įmokų Europos Sąjungos bei savo biudžeto lėšomis. O kadangi savidraudos fondas veikia 10-yje šalių, pasėlių draudimo rizika išskaidoma tarp visų 100 tūkst. šiuo metu savidraudos fonde esančių narių įvairiose Europos šalyse.
„Baigiantis metams visame savidraudos fonde fiksuojame 65 proc. metinį nuostolingumą, kuris leidžia mums sustiprinti rezervinius atidėjimus. Manau, tai yra geras ženklas, kad mes, kaip savidraudos fondas, ekonomiškai sunkiu ir neužtikrintu metu, ypač klimato kaitos fone į 2021 metus žengsime ekonomiškai stiprūs“, – sako tarptautinio savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ (VH) valdybos primininkas iš Vokietijos dr. Rainer Langner.
Vokietijos savidraudos fondas dirba jau 196 metus, turi 10 filialų ir daugiau kaip 100 tūkst. narių 10-yje Europos Sąjungos šalių – Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Danijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Kroatijoje ir Italijoje.
2021 metais – ilgesnis rizikų sąrašas ir laikotarpis
„Pagrindinė 2021 metų naujovė, kuri laukia ūkininkų Lietuvos rinkoje, tai – išpėstas rizikų sąrašas. Kelerius metus iš eilės gaudavome žemdirbių prašymų dėl pavasarinių šalnų rizikos apsaugos, todėl jau dabar visi gali pasirinkti šią riziką.
Atsižvelgdami į išaugusią sausros žalą, nuo 2021-ųjų geriname draudimo apsaugos ir sausros kriterijaus skaičiavimo laikotarpį. Jis prasidės ne nuo balandžio 1 d., kaip įprasta, o nuo kovo 1 d.“, – ateinančių metų naujoves vardija „VH Lietuva“ vadovas.
Atsižvelgiant į karantiną, 2021 metais pasėlius bus galima apdrausti ir nuotoliniu būdu.
Ūkininkai gali kreiptis: Martynas Rusteika, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ vadovas, tel. +37061007584; el.p. [email protected]
Liudmila Vilkienė, pasėlių savidraudos fondo „VH Lietuva“ Pietų Lietuvos regiono draudimo vadovė, tel. +370 656 45637, el.p. [email protected]
