Savivaldybės viešinimui ir informavimui nuo 2015 iki 2021 metų vasaros skyrė 25,4 milijonus eurų.
Daugiau nei 4 proc. visų viešojo sektoriaus viešinimo bei informavimo paslaugų sutarčių buvo sudarytos su įmonėmis bei įstaigomis, turinčiomis sąsajų su politikais arba jų sutuoktiniais, rodo pirkimų skaičiai atnaujintoje žiniasklaidos stebėsenos svetainėje Stirna.info, kurios duomenis apibendrina „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).
Trys su politikais susiję tiekėjai laimėjo 60 proc. visų pirkimų, sudarytų su įmonėmis, turinčiomis sąsają su politikais, vertės.
Didžiausi savivaldybių tiekėjai, pagal sutarčių vertę, turintys sąsajų su politikais:
- UAB „Rejspa“ (614,9 tūkst. eurų, 10 sutarčių),
- VšĮ Alytaus regioninė televizija (208 tūkst. eurų, 14 sutarčių),
- UAB „Dzūkų žinios“ (141 tūkst. eurų, 14 sutarčių).
Trys savivaldybės išleido beveik pusę (44,7 proc. arba 11,3 mln. eurų) visų savivaldybių viešinimui skirtų lėšų.
Daugiausiai viešinimo bei informavimo paslaugoms išleido Vilniaus rajono (4,8 mln. eurų, 29 sutartys), Kauno miesto (4,3 mln. eurų, 83 sutartys) ir Vilniaus miesto savivaldybės (2,2 mln. eurų, 124 sutartys).
Iš viso šalyje pernai veikė 1 tūkst. 58 skirtingi leidiniai, televizijos, internetiniai portalai, radijai bei naujienų agentūros. 68 politikai, valstybės tarnautojai bei jų sutuoktiniai Lietuvoje valdė kas aštuntą žiniasklaidos priemonę (129).
Žiniasklaidos priemones 2021 m. valdė 7 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, po 6 Lietuvos socialdemokratų partijos ir Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų atstovus, 5 – „Darbo partijos“, 4 – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos, 3 – Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovai, o po 1 – partijos „Tvarka ir teisingumas“, Lietuvos liaudies partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovai.
Su žiniasklaida pernai buvo susiję 8 Seimo nariai, 12 tarybos narių iš savivaldybių, 1 savivaldybės administracijos skyriaus vedėjas, 1 europarlamentaras, 1 viceministras bei 37 anksčiau rinkimuose kandidatavusių politikų. Žiniasklaidos priemones taip pat valdė 9 sutuoktinių asmenų, kurie 2021 m. užėmė savivaldybės tarybos (5), Seimo nario (3) ir valstybės tarnautojo (1) pareigas. Minėtu laikotarpiu viešasis sektorius kasmet vidutiniškai išleido po 33,9 mln. eurų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti. Daugiau nei dešimtadalį (25,4 mln. eurų iš 237,3 mln. eurų) visų viešinimo ir informavimo pirkimų vertės sudarė savivaldybių vykdyti pirkimai.
6,4 proc. (1,6 mln. eurų) visų savivaldybių lėšų skirtų viešinimo ir informavimo paslaugoms įsigyti buvo skirta 32 su politikais susijusioms įmonėms bei įstaigoms. Tuo tarpu 8 proc. ministerijų išleistų viešinimo lėšų nukeliavo 12 su politikais susijusių įmonių bei įstaigų. Vidutinė tokių sutarčių vertė vietos savivaldoje – šešis kartus mažesnė nei ministerijų. Savivaldybės sudarė dvigubai daugiau sutarčių su regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis (7,4 mln. eurų, 429 sutartys) nei nacionalinėmis (2,7 mln. eurų, 219 sutarčių). Vidutinė sutarčių, sudarytų su regioninėmis arba nacionalinėmis žiniasklaidos priemonėmis, vertė skiriasi nedaug. Vidutinė sutarčių su regioninėmis žiniasklaidos priemonėmis vertė buvo 17,3 tūkst. eurų, su nacionalinėmis – 12,4 tūkst. eurų.