Atostogų namai Lietuvoje tapo bene būtinybe. Kelis metus uždaryti, negalėdami išvykti svetur ir supratę antrojo būsto naudą, lietuviai investicijų pradėjo ieškoti vietos kurortuose.
Tačiau pajūryje smarkiai išaugus paklausai, o pasiūlai nespėjant vytis, šiame regione kainos šoktelėjo į nematytas aukštumas, todėl būstas tampa vis mažiau įperkamas. Dėl to pirkėjai atsigręžia į kitus kurortus, kurie ne tik gali pasigirti didesniu turistų srautu, nuostabia gamta, bet ir didesniu patrauklumu investicijai dėl mažesnės nei pajūryje sezoniškumo įtakos.
„Citus” ekspertų teigimu, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis kainų korekcijos nekilnojamojo turto rinkoje, prognozuojama, kad jos toliau kils, ypač – antrinėje rinkoje. Taip yra dėl to, kad, pirmiausiai, kyla statybų savikaina, auga ir visų prekių bei paslaugų kaina. Būsto kainas kels ir situacija nuomos rinkoje, investicinių fondų aktyvumas bei tai, kad pirminėje rinkoje yra mažai baigtų statyti būstų – plėtotojai tiesiog neskubės jų parduoti. Matydami šią situaciją, infliacijai pasiekus seniai matytus rekordus, Lietuviai ieško, kur galėtų investuoti pinigus, vis daugiau tautiečių atsigręžia į kurortinius Lietuvos miestus. Po pirmojo karantino didžiausio susidomėjimo sulaukė pajūris, tačiau jis nėra guminis ir visos Lietuvos nesutalpins. Pajūryje būstui tampant vis mažiau įperkamu, pirkėjai pradėjo žvalgytis į Birštoną ir Druskininkus.
Pirkėjai vis dažniau žvalgosi į Dzūkijoje esančius Druskininkus. Vertinant investicijos atsiperkamumą, pavyzdžiui, vasaros atostogų sostine vadinamoje Palangoje būstas generuoja mažesnes pajamas ir investuoti pinigai atgaunami lėčiau nei visus metus patraukliuose Druskininkuose.
„Citus” analitikų duomenimis, ši tendencija ypač matoma kalbant apie vidutinio ir didelio ploto būstus. Pavyzdžiui, 58 kv. m ploto buto Palangoje nuomos pajamingumas sieks 7,09 proc., Vilniuje – 4,75 proc., o Druskininkuose – net 8,5 proc. Toks būstas Druskininkuose atsipirks per beveik 12 metų, Palangoje – per daugiau nei 14, o Vilniuje prireiks net 21 metų.
Panaši tendencija matoma ir su kito dydžio būstais – sostinėje būstas atsiperka per maždaug 20 metų, o nuomos pajamingumas siekia 4–5 proc. Bet net ir tai yra gerai, lyginant su kitomis Vakarų šalių sostinėmis. Palangoje didelio dydžio, virš 80 kv. m butas atsipirks per beveik 15 metų, o nuomos pajamingumas, išskyrus mažus butus, vos siekia 7 proc. Tuo tarpu Druskininkuose, būstas atsipirks vėliausiai per 12 metų, o pajamingumas siekia 9–12 proc.
Nuomos pajamų ir atsiperkamumo rodiklius galima paaiškinti žymiai mažesne pasiūla nei kituose kurortuose.
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad nepopuliariomis datomis Druskininkuose galima rasti apie 23–50 būstus trumpalaikei nuomai, vidutiniškai – apie 40 vnt. Nuomos kainos, numatoma, kasmet turėtų vis augti. Pavyzdžiui, mažo dydžio apartamentai parai dabar kainuoja 54 Eur, po trejų metų, norint apsistoti tokiame būste, prognozuojama, reikės sumokėti jau apie 70 Eur, o po penkerių – 77 Eur.
Visuose segmentuose ir lokacijose projektuojamas tiek nuomos, tiek nekilnojamojo turto vertės augimas. Per penkerius metus Druskininkuose pajamos iš nuomos didės ne keliais, o keliasdešimt eurų. Per tą laiką kils nekilnojamojo turto vertė – po 3 metų prognozuojamas 19 proc. prieaugis, po 5 – net 30 proc. Įvertinę skaičius, pastebime, kad žmonės turtą perka tiek sau, tiek investicijai, tačiau pastarųjų šuo laikotarpiu yra žymiai daugiau – apie 65 proc. klientų būstą Druskininkuose vertina kaip investiciją.
Norintys investuoti Druskininkuose turi, iš ko rinktis, čia plėtojamas „Nemuno“ projektas, į kurį investicijos sieks 28,5 mln. eurų. Statybos turėtų prasidėti visai netrukus – leidimo pastato konversijai laukiama rugpjūtį. Būstu naujam gyvenimui prikeliamoje buvusioje didžiausioje kurorto sanatorijoje domėjosi 750 žmonių, įvyko apie 150 susitikimų – rezervuoti 46 apartamentai (iš 372).
Įdomu, kad Druskininkai yra bene mažiausiai sezoniškumui pavaldus kurortas. Palangoje iki šiol nėra pakankamai pramogų, kurios trauktų ne sezono metu, o Druskininkai garsėja sanatorijomis, baseinais bei infrastruktūra, kuria mėgautis galima bet kada.
Statistikos departamento duomenimis, iki pandemijos Druskininkuose užimtumas siekė 57,7 proc., lyginant su Palangos 39,2 proc., o verslo liudijimas metams kainuoja dvigubai pigiau: Druskininkuose – 342 Eur, Palangoje – 684 Eur.
Be to, Palangoje metinis užimtumas nuo 2015 metų neviršijo 40 proc., o Druskininkuose – apgyvendinimo statistika visada augo ir viršijo 50 proc. Nors Palangoje apgyvendinimo vietų 2021 metais buvo 2,6 karto daugiau nei Druskininkuose, turistų daugiau vyko į Druskininkus nei į Palangą.
Pavyzdžiui, 2019 metais į Palangą atvyko 353 tūkst. lankytojų ir tik 19 proc. jų buvo turistai iš užsienio, tuo tarpu Druskininkuose iš 371 tūkst. apgyvendinimo įstaigose apsistojusių žmonių, net 35 proc. srauto sudarė turistai iš kitų šalių. 2020 metais šis skaičius krito 39 proc. bet jau 2021 m. matomas atsigavimas ir 2022–2025 lankytojų skaičius augs po 5 proc. kasmet.
Druskininkų daugiasezoniškumas – dar neišnaudotas ir neįvertintas potencialas. Būtent ši savybė leidžia kurortui augti po 5 proc. kasmet. Įdarbinus sezoniškumo nebuvimą, prognozuojama, miesto augimas galėtų būti dar spartesnis. Taip pat Druskininkai yra tobuloje lokacijoje, todėl praradus vieną rinką, turistų srautai, kitaip nei Palangoje, nedingsta, o jie tiesiog persiskirsto. Pavyzdžiui, 2021 metais Druskininkuose dar buvo matyti nemažai turistų iš Rusijos, Baltarusijos (apie 44 proc.), vos keli – iš Estijos ar kitų šalių. Tačiau jau pernai situacija apsivertė. Iš rytų atvyksta vos keli proc. turistų, tačiau didėjo keliautojų dalis iš Vokietijos, Izraelio ir kitų šalių. Dėl šios priežasties gavus „Nemuno“ statybos leidimą, planuojama aktyviai komunikuoti bei pardavinėti ir kitose rinkose, pavyzdžiui, Lenkijoje.