Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendžiu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 4,25 promilių neblaivumas.
Už šį nusikaltimą apylinkės teismas M. J. skyrė 40 MGL (2 tūkst. Eur) dydžio baudą ir baudžiamojo poveikio priemones: draudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, ir turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai konfiskuotino turto vertę atitinkančią 2 tūkst. 100 Eur dydžio sumą.
- Bylos nagrinėjimo teisme metu buvo gautas M. J. tėvo J. J. prašymas atleisti kaltinamąjį M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti kaltinamąjį jo kaip laiduotojo atsakomybei.
Baudžiamojoje byloje teismas sprendė, jog M. J. atžvilgiu negali būti taikytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas nurodė, jog, įvertinus M. J. asmenybę, padaryto nusikaltimo aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, kad M. J. ateityje nedarys naujų nusikaltimų, be to, teismas konstatavo, kad M. J. tėvas nėra tinkamas laiduotojas, kadangi jis neturi akivaizdžios bei realios galimybės daryti teigiamą įtaką M. J.
Nors sprendžiant, ar laiduotojas galės daryti teigiamą įtaką, nėra būtina sąlyga, jog asmenys kartu gyventų, visgi teismas atsižvelgė į tai, jog M. J. savarankiškas ir gyvena vienas Alytaus mieste, o jo tėvas – Alytaus rajone, todėl, jų pačių teigimu, tėvas su sūnumi susitinka ne kasdien, tik per laisvas nuo darbo dienas.
Be to, apklaustas teisme J. J. parodė, kad apie įvykį pirmiausia sužinojo ne iš savo sūnaus, o iš jo draugės. J. J. žiniomis, M. J. nepiktnaudžiauja alkoholiu, nors pats nuteistasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog alkoholį vartojo kelias dienas, tačiau galimam laiduotojui šios aplinkybės nebuvo žinomos, nors, šių asmenų teigimu, jie ir bendrauja kiekvieną dieną telefonu.
Pagal bylos duomenis akivaizdu, jog tėvo įtaka iki šiol nebuvo pakankama M. J. elgesiui ir abejotina, jog ateityje tėvas turės realią galimybę daryti sūnui teigiamą įtaką, todėl M. J. negali būti perduotas pagal laidavimą šio asmens atsakomybėn.
Nuteistasis skundė apylinkės teismo nuosprendį Kauno apygardos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismas nuteistojo M. J. skundą atmetė ir paliko nepakeistą Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nuosprendį.
BK 40 straipsnio 1 dalis numato, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 3 dalis numato, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Remdamasis įstatyme įtvirtintais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pagrindais, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017 ir kt.). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas, taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan.