Airijoje gyvenanti moteris kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 8 tūkst. 355 Eur be pagrindo įgytas lėšas ir bylinėjimosi išlaidas, pranešė Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai.
Ieškinyje moteris nurodė, kad 2020 metais mirė ieškovės ir atsakovės mama, po kurios mirties ieškovė ir atsakovė paveldėjo po ½ dalį mamai priklausiusio turto.
Po palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ieškovei paaiškėjo, kad atsakovė, turėdama mirusios mamos banko kortelę, po motinos mirties laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. iki 2020 m. lapkričio 10 d. iš bankomato išsiėmė 16 tūkst. 710,00 Eur sumą. Šią sumą atsakovė pasisavino be jokio teisinio pagrindo, ji nepateko į paveldimo turto sudėtį, dėl ko ieškovė šių lėšų negalėjo paveldėti priėmusi palikimą po motinos mirties pagal įstatymą.
Atsakovė, Lituvoje gyvenanti sesė, su ieškiniu nesutiko, motyvuodama, kad ieškovė jau apie 20 metų gyvena Airijoje, į Lietuvą sugrįždavo retai, todėl nuo seno nusistovėjo šeimoje santykiai, kad atsakovė visą laiką gyveno šalia savo tėvų, rūpinosi jais, prižiūrėdavo juos ligos atvejais, viena laidojo abu tėvus, sutvarkė tėvų kapavietę tiek mirus tėvui, tiek mirus mamai. Mama buvo garbaus amžiaus, todėl jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, todėl dar 2015 metais paprašė atsakovės, kad ji rūpintųsi jos sveikata bei visa buitimi, o nuo 2018 metų ir piniginėmis lėšomis esančiomis mamos banko sąskaitoje. Mama gaudavo mažą pensiją, todėl atsakovė rūpinosi mama ne tik fiziškai, bet ir finansiškai, todėl per laikotarpį, kurį rūpinosi mama patyrė 4 tūkst. 560 Eur išlaidas jos slaugymui. Mirus mamai ieškovė į laidotuves neatvyko, o atsakovė mamos laidotuvėms, kapavietės tvarkymo darbams išleido 2 tūkst. 917,04 Eur. Po motinos mirties ji rūpinosi kitu motinai priklausiusiu turtu dėl ko patyrė 1 tūkst. 433,95 Eur išlaidas. Ieškovė nutyli svarbų faktą, kad po motinos mirties jai atvykus pas atsakovę, atsakovė jai iš motinai priklausiusių pinigų davė 5 tūkst. Eur bei ieškovė pasiėmė motinos daiktų už 2 tūkst. 70 Eur sumą, tokiu būdu sumažindama nuimtą piniginę sumą iš sąskaitos, kuriuos pasiėmė sau nepasidalindama su ja.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.59 straipsnis numato, kad įpėdinis, kuris pradėjo valdyti paveldimą turtą, jeigu yra kitų įpėdinių, neturi teisės disponuoti paveldimu turtu (jį parduoti, įkeisti ir pan.), kol sueis trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos arba kol jis gaus paveldėjimo teisės liudijimą. CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina įpėdinio teisę panaudoti paveldimo turto dalį apmokant palikėjo gydymo ir slaugymo ligos metu išlaidas, taip pat jo laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidas, apsaugant ir tvarkant paveldimą turtą, kas nulemia kiekvienam iš įpėdinių tenkančios paveldimo turto dalies sumažėjimą.
Teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad atsakovė teisėtai iš motinai priklausiusių lėšų išleido 2 tūkst. 275,74 Eur jos laidotuvėms ir 619,43 Eur paveldėto turto išlaikymui, iš viso 2 tūkst. 894,43 Eur. Nustatė, kad palikėja turėjo ir gaudavo pakankamai lėšų tiek pragyvenimui, tiek jos slaugymui, tiek komunaliniams mokesčiams sumokėti, todėl atmetė kaip neįrodytą atsakovės teiginį, kad motinos priežiūrai trūko šios gaunamų pajamų, dėl ko atsakovė papildomai išleido 4 tūkst. 560 Eur savo asmeninių lėšų. Taip pat, atsakovė neįrodė, jog iš paveldėtų lėšų ginčo sąskaitoje ieškovei ji sumokėjo 5 tūkst. Eur.
Nustatęs, kad paveldimas lėšas sudaro 13 tūkst. 875,80 Eur, Airijoje gyvenančiai sesei iš Lietuvoje gyvenančios sesės priteisė 6 tūkst. 937,90 Eur atsakovės ir 607,01 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Šis Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.