Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai antradienį visiškai išteisino dokumentų klastojimu kaltintą šio miesto tarybos narę Laurą Radzevičiūtę, kaltintą dėl atliktos piniginės operacijos.
„Teismas (…) daro išvadą, kad byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta jos kaltė, nebuvo nustatyta nė vieno tiesioginę kaltinamosios kaltę patvirtinančio įrodymo“, – BNS sakė teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.
Išteisintosios naudai iš valstybės priteistos proceso išlaidos – 6,3 tūkst. eurų.
Nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.
Prokuratūra kaltinamajai prašė skirti 2,5 tūkst. eurų baudą. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos prokuratūra prašė atmesti kaip neįrodytą, o neturtinę mažinti teismo nuožiūra.
Nukentėjusioji Dalia Cibulskienė prašė jai priteisti 14,5 tūkst. eurų neturtinę žalą ir 2,5 tūkst. eurų turtinę žalą.
Teismas šiuos ieškinius nuosprendžiu atmetė.
Savivaldybės tarybos narei buvo pareikšti kaltinimai pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už dokumento klastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Už tai gali būti skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Įtarimai L. Radzevičiūtei buvo pareikšti dar 2019 metų rugpjūtį, ji savo kaltę neigė.
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus prokurorų persiųstą Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pareiškimą, į prokurorus kreiptasi 2019 metų gegužę gavus vieno savivaldos rinkimuose dalyvavusio kandidato pranešimą.
Tuometinė VRK pirmininkė teigė, kad iš komisijos surinktos bei patikrintos informacijos nebuvo galimybės nustatyti, ar tam tikra finansinė operacija buvo atlikta paties kandidato, ar pasinaudojant kandidato duomenimis, jo vardu. Kilus rimtų abejonių, buvo kreiptasi į Generalinę prokuratūrą.
Tarybos narė L. Radzevičiūtė teigė atlikusi piniginę operaciją už kitą Lietuvos centro partijos atstovę su partijos pirmininko Naglio Puteikio žinia.
Savivaldos rinkimuose L. Radzevičiūtė į miesto tarybą buvo išrinkta pagal Lietuvos centro partijos sąrašą.
42-ejų L. Radzevičiūtė buvo viena iš kandidatų kovo 5 dieną vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose į Alytaus miesto merus ir tarybos narius, ją iškėlė Lietuvos regionų partija. Ji mero rinkimuose surinko 2,88 proc. balsų, taip pat nepateko ir į naująją tarybą.
PILNAS TEISMO NUOSPRENDIS L. RADZEVIČIŪTĖS BYLOJE:
L. Radzevičiūtė buvo kaltinama tuo, kad 2019 m. sausio 21 d. Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: atliko pinigų – 500 eurų perlaidą vienai partijai ir pasirašė D. C. vardu ir parašu, tokiais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą, t. y. pinigų perlaidos blanką ir šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo, 2019 m. sausio 21 d. pateikdama Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje.
- Kaltinamoji kaltės dėl kaltinamajame akte inkriminuotų veiksmų nepripažino ir teigė, jog tai yra nukentėjusiosios kerštas dėl nesėkmingai pasibaigusių rinkimų.
Byloje buvo atliktos penkios rašysenos ekspertizės. Pirmą ir vienintelį kartą 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvada buvo atliekama turint dokumento originalą, visos kitos byloje atliktos tyrimo (ekspertizės) išvados buvo atliktos iš dokumento kopijos.
Pirmoje 2019 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad pinigų perlaidos priėmimo blanke grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė ir parašą pasirašė ne D. C., o kitas asmuo.
Atsakyti, ar šiuos įrašus padarė Laura Radzevičiūtė ar kitas asmuo nėra galimybės, kadangi sulyginus su tyrimui pateiktais laisvaisiais L. Radzevičiūtės rašysenos bei parašų pavyzdžiais, nustatyti bendrųjų ir specialiųjų rašysenos požymių kaip sutapimai, taip ir skirtumai, kurie nesudaro požymių visumos, leidžiančių atsakyti, ar rankraštinius įrašus padarė L. Radzevičiūtė, ar kitas asmuo.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši specialisto išvada vienintelį kartą buvo atliekama turint dokumento originalą. Vėlesnės išvados buvo daromos iš kopijos. Antroje 2022 m. sausio 13 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje konstatuota, kad atsakyti į klausimą kas padarė 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos kopijos grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ nėra galimybės neturint dokumento originalo.
Trečioje 2022 m. vasario 4 d. specialisto išvadoje, konstatuota, kad atsakyti į specialistui pateiktą klausimą nėra galimybės, kadangi nėra pateiktas tiriamasis dokumentas (originalas), o pagal KTC SVP (Standartinė veiklos procedūra) 1/06 (rašysenos ir parašų tyrimas) aprašymus lyginamojo tyrimo atlikti iš kopijos negalima, nes kopijoje nėra išreikšti kai kurie rašysenos požymiai, negalima nustatyti požymių būdingų autoklastotei, negalima nustatyti klastojimo požymių.
Ketvirtoje Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. kovo 16 d. specialisto išvadoje, konstatuojama, kad „tikėtina, kad 2019 m. sausio 21 d. Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke Nr. PP1718298 (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ įrašą – „D. C.“ parašė L. Radzevičiūtė.
Nustatyti, ar 2019 01 21 dienos Lietuvos pašto pateiktame pinigų perlaidos blanke (kopija) grafoje „SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS“ po įrašu „D. C.“ pasirašė Laura Radzevičiūtė negalima, nes parašų kopijos dokumentuose LTEC netiriamos.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamoji pateikė rašysenos eksperto 2022 m. rugsėjo 16 d. ekspertizės aktą, t. y (penktoji), kurioje duodama išvada, kad nustatyti ar 2019 m. sausio 21 d. pinigų perlaidos kopijos grafoje SIUNTĖJAS/SIUNTĖJO ATSTOVAS esantį rankraštinį įrašą „D. C.“ parašė D. C., L. Radzevičiūtė nebuvo galima, nes įvertinus bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimus ir skirtumus, nustatyta, kad nei vieni, nei kiti požymiai nesudaro požymių visumos pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai.
Nustatyti daugiau požymių nebuvo galima dėl vienodai reikšmingų požymių sutapimų ir skirtumų, minėtų požymių vienatipiškumo (daugumą požymių yra tipiniai ir būdingi daugelio asmenų su vidutinio ir aukštesnio išsilavinimo rašysenoms, rašant aprašytas raides ir jų elementus), labai didelio lyginamųjų L. Radzevičiūtės rašysenos pavyzdžių variantiškumo, nustatytųjų požymių sutapimai tiek su L. Radzevičiūtės, tiek su D. C. rašysenos pavyzdžiais. Todėl nustatyti, ar tyrimui pateiktame dokumente rankraštinius įrašus „D. C.“ parašė L. Radzevičiūtė, nebuvo galima.
Nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta nei vieno, tiesiogiai kaltinamosios L. Radzevičiūtės kaltę patvirtinančio įrodymo. Apklausti byloje liudytojai negalėjo nurodyti jokių svarbių aplinkybių, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtintų jos kaltę klastojus dokumentą.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad šioje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais nebuvo neginčijamai įrodyta, kad L. Radzevičiūtė suklastojo dokumentą, kuris buvo panaudotas pateikiant jį Alytaus centrinio pašto pirmajame poskyryje.
Priešingai, nei nurodė kaltinimas, byloje nėra neabejotinų ir patikimų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog kaltinime nurodytą dokumentą, jį pasirašydama D. C. vardu, suklastojo būtent L. Radzevičiūtė. Kaip minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu tik esant neabejotinų jo kaltės įrodymų.
Baudžiamojo proceso normos draudžia esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti.
Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Toks vertinimas suformuotas ir nuoseklioje kasacinėje praktikoje, pagal kurią kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014).
- Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).
Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalis numato, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas šio Kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.
Visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.
Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalį teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį civilinis ieškinys atmetamas, jeigu neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. BPK 103 straipsnio 1 – 3, 5 – 6 punktuose nustatyta, kad proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 5) daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės teisės aktų nustatyta tvarka.
Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad kaltinamosios patirtos išlaidos už eksperto paslaugas, o taip pat išlaidos patirtos naudojantis advokato paslaugomis yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais: sutartimi dėl teisinių paslaugų, sąskaitomis faktūromis, mokėjimo nurodymais, todėl pagrįstos ir laikytinos proceso išlaidomis, kurios kaltinamąją išteisinus priteistinos iš valstybės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas nusprendė Laurą Radzevičiūtę dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje išteisinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.
- L. Radzevičiūtės naudai iš valstybės priteisti patirtas proceso išlaidas 6 tūkst. 337,5 Eur sumoje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
